Ketvirtadienio vakarą į muzikos klubą „Vandenis“ susirinko rašytojo, publicisto, poeto Juozo Erlicko gerbėjai. Jaukiai apšviestoje salėje vakaro svečiai galėjo pasiklausyti ne tik Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato atliekamų dainų, bet ir pasiklausyti gyvu klasiko minčių apie Lietuvą, jos žmones. Skaityti tęsinį…
„Padoraus politiko bent aš nesu matęs. Bet gal pats ir kaltas. Juk man net padorios moterys atrodo kažkaip nepadoriai”, – kalbėjo 58 metų Juozas Erlickas, prieš pat Naujuosius metus išleidęs naują knygą.
„Ateinu su šaukštu” („Tyto alba”) – taip vadinasi 58 metų Nacionalinės premijos laureato J.Erlicko patogių tiesų rinktinė.
Naujoji klasiko knyga – ne iš laibųjų. Šis 880 puslapių veikalas net 336 puslapiais pranoksta prezidento Valdo Adamkaus populiariuosius dienoraščius „Paskutinė kadencija”.
– Juozai, kas tame šaukšte, su kuriuo, pasak jūsų knygos pavadinimo, ateinate? – paklausiau J.Erlicko.
– Su pilnu šaukštu niekur neičiau, nesgi bijočiau, kad atims. Bet esu iš tų, kurie pabudo vėliausiai, atsikėlę ilgai nesuvokė, kas čia vyksta, o kai pagaliau atėjo prie vaišių stalo, visos geriausios vietos jau buvo užimtos. Tai ir klaidžioju tykodamas iš kito pakabint. Skaityti tęsinį…
Jis niekada nesišypso. Niūraus mąstytojo povyza kalba taip, kad klausytojams veržiasi juokas pro ašaras. Šilutėje humoristas, rašytojas, dainininkas, gyvuoju klasiku vadinamas Juozas ERLICKAS surengė autorinį kūrybos vakarą.
Jį galima mylėti įvairiapuse meile stikliniais kaliošais, tokia, kokią aprašė naujausioje savo knygoje, galima apšaukti absurdo teatro aktoriumi ar nuskriaustųjų humorą propaguojančiu opiumu liaudžiai. Ir visa tai bus tiesa. Abejingų jam nelieka. Skaityti tęsinį…
Ieškovas: Danielius Mušinskas. Atsakovas: Juozas Erlickas
II dalis
D. M. Ar aiškiai įsivaizduojate, kaip Jūsų biografiją ir kūrybą nagrinės būsimieji literatūrologai?
J. E. Neįsivaizduoju, bet pageidaučiau, kad straipsniai apie mano asmenį bei kūrybą prasidėtų žodžiais: „Tai buvo vienas iš didžiausių visų laikų…“, „Jis pirmasis atskleidė…“, „Jam, kaip niekam kitam, pavyko…“, „Jis įžvelgė tai, ko mes, paprasti mirtingieji…“ ir panašiai. Skaityti tęsinį…
Ieškovas: Danielius Mušinskas. Atsakovas: Juozas Erlickas.
I dalis
D. M. Gerbiamas maestro, vis dėlto viena koja jau įžengėte į ketvirtą dešimtmetį. Kokios mintys kyla kai prisiminęs savo vaikystę ir jaunystę, lyginate ją su dabartine jaunąja karta?
J. E. Mano ankstyvosios jaunystės metais Lietuvoje nebuvo roko muzikos, videofilmų, pankų, rapsų alkoholikų. narkomanų, prostitučių, beisbolo ir cukraus vatos. Tais laikais esu sutikęs viso labo tik septynis sunkiuosius paauglius ir dvylika lengvo elgesio merginų. Kokios mintys kyla, prisiminus jaunystę? Lengviau pasakyti, kokios nekildavo tada. Skaityti tęsinį…
Su Juozu Erlicku susitikome, kaip dabar įprasta, virtualioje erdvėje. Spaudėme pelės klavišus ir bendravome apie jausmą, kuris, pasak poetų, valdo pasaulį.
Turbūt kilo klausimas, kodėl su J.Erlicku kalbėjomės apie meilę? Todėl, kad gyvasis lietuvių literatūros klasikas išleido 800 puslapių veikalą „Mano meilė stikliniais kaliošais“ („Tyto alba“), kuriame sprendžiami klausimai, kankinantys žmoniją nuo Adomo laikų. Skaityti tęsinį…
Vakar Tauragės kultūros rūmuose įvyko vakaras su poetu, dramaturgu, gyvuoju klasiku tituluojamu Juozu Erlicku. Šis kūrėjas – vienas populiariausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros žmonių. Literatūrinę kūrybą papildo pats autorius-personažas: Erlickas atlieka dainas savo tekstais, filmuojasi TV laidose, dainavo roko operoje. Vilniuje atidaryta kavinė, pavadinta „Pas Erlicką“. 1997 metais poetas tapo Nacionalinės premijos laureatu.
Rašytojas Juozas Erlickas, išleidęs naują, jau keturioliktą savo knygą „Bajorų“, sako, kad dabar yra galimybė pigiai įsigyti bajorystės popierius. „Galite juos gauti ir valdiškoje įstaigoje, bet bus be mano parašo, tad gali būti padirbti“, – pristatydamas knygą ir pasirašinėdamas autografus teigia jis. Skaityti tęsinį…
“Jeigu, tarkim, į tave, brangusis lietuvi, spjaus Lietuvos Respublikos pareigūnas, ar tu galėsi nubėgti pas Europą kaip pas motiną? Pulti Briuseliui kaip tėvui ant kaklo, išlieti širdį?.. Vargu. Bet vis tiek, aš manau, geriau įstot į Europos Sąjungą negu į karvašūdį…” (Juozas Erlickas).
Siūlome pokalbį, kuris buvo transliuotas Lietuvos radijo laidoje “Kultūros savaitė” 2003 m. balandžio 4 dieną. Su rašytoju Juozu Erlicku kalbėjosi leidyklos “Tyto alba” vyriausioji redaktorė Lolita Varanavičienė. Skaityti tęsinį…
Už Mažojo teatro sienų visada rimto veido klasikas Juozas Erlickas, pristatydamas savo naują albumą „Rytoj būsiu geras“, demonstravo „Baltų marškinėlių“ ir „Krintančių lapų“ sceninius efektus. Tarp dainų solistas siūlė „durnai nevartant puslapių“ įsigyti dvi jo autorines knygas – mokslinę ir grožinę, kurias praėjusią naktį tikino pakrovęs ypatinga energija.
„Kodėl kartais iškeičiu lengvą plunksnakotį į sunkesnį mikrofoną? Todėl, kad tai turi daug privalumų. Gali tavo snukis būti kaip žiurkės, pagal protą tinkamas darbuotis tik „pampersų“ fabrike, bet tik užlipk ant scenos – ir mergos „šniūrais“ eina. Dėl ko taip yra? Atsakyti galėtų tik jos…“ – dainininkų gyvenimo privalumus vardijo Erlickas. Skaityti tęsinį…
Rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Erlickas išleido naują knygą trumpu, bet skambiu pavadinimu: „Bajorų“. Gyvajam literatūros klasikui „Valstiečių laikraštis“ uždavė kelis klausimus apie bajorystę ir kaimo reikalus, taip pat – apie šalies gyvenimo aktualijas, karą keliuose, „trigalvio slibino“ kūrimą ir kt.
Kodėl savo naująją knygą pavadinote „Bajorų“? Ar pats esate kilęs ne iš valstiečių, o iš bajorų?
Esu kilęs iš kolūkiečių, o visi kolūkiečiai – bajorai. Buvo net mūsų šūkis: kur pailsėsi, jei ne į kolchozą dirbt išėjęs… Linksmo kolūkiečio gyvenimėlio nė nepalyginsi su dabarties ūkininko, lenkiančio nugarą nuo aušros ligi sutemų, vargais. Tai – ne bajorų stilius. Skaityti tęsinį…
Loading ...