Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Eilėraštis kraugerys

Ak, sakykit, brangieji, ar žinot,
Kaip kūrybinės kančios kankina?!
Kol eilėraštį šitą sutvėriau
Kiek man kraujo jis – chamas! –
išgėrė.

Kiek dienų ir naktų jis kankino!
Kiek man nervus ir skrandį gadino!
Mat poetas, – gal būt jūs ir žinot –
Nevalgo, kada įkvėpimas.

Aš Alyvų sodely kentėjau,
Ant parketo aš kryžium gulėjau…
O turėjau vis tiek parašyti
Eilėraštį. Ir būtent šitą. Skaityti tęsinį…

Laikas

Laikas niekados nelaukia,
Keistas jis kaip sniegas –
Buvo, rodos, jo per daug –
Nebeliko nieko.

Laikas gydo kaip garstyčios,
Žeidžia tartum peilis
Ir, atrodo, kartais tyčia
Elgias atbulai jis. Skaityti tęsinį…

Svetimam sapne

Aš pro Vasaros puse ėjau, keliavau
Ketvirtadienį, girtas nuo vyšnių lietaus
Ir į sapną netyčia visai pakliuvau
Nepažįstamo liūdno žmogaus.

O sapnavo jis vieškelius baltus,
Pievoj žydinčius vėjo malūnus,
Žalią ežerą, mėlynus kalnus,
Ir pavasarį, kokio nebūna. Skaityti tęsinį…

Pasiryžimas

Ramygalos miestelyje ramiam
Šunelį sutikau. Jo vardas Am.
Paklausiau: – Kaip, mielasis, gyveni?
– Tarytum žadintuvas vandeny –

Tiek kilometrų juodvarnių tamsos
Ligi dangaus mažyčių žiburėlių.
Vos pabandau aš skrist, startuoju vos –
Kaip sumuštinis nudrimbu ant smėlio, Skaityti tęsinį…

Pradžia apie Mūriką

Pro langelį žiuri – kas?
Kuo vardu jis – Mūrikas!
Mūrikas niekelis
Ant vienos kojelės.

Eit jei neturi pas ką,
Tai žygiuok pas Mūriką.
Eik aplinkui, eik ratu –
Nepaklysi tu. Skaityti tęsinį…

Automobilio kelionė

Vieną ne dieną, tyliai ne tyliai
Vasaros rytą gražų negražų
Senas pavargęs Automobilis
Tarė: – Pabėgsiu aš iš garažo.

Ak, nusibodo plentai didieji!
Ak, nusibodo man tos komandos!
Šiandien, kur noriu, – ten aš ir skrieju
Laisvas – kaip kregždės, greitas – kaip gandas. Skaityti tęsinį…

Žalias pareiškimas

Vasara – vėl vasara atėjo,
Vasara – kaip nuotykių romanas -
Žaidžia su žolynais,
Debesim ir vėjais, –
Šypsosi prabėgdama ir man ji.

Kviečia miškas: – Pas mane ateiki!
Upė šaukia: – Būki su manim!..
Moja Devintoji
Vasara Mažeikiuos,
Kvepia geležinkeliu ir kmynais. Skaityti tęsinį…

Ugnelė

Yra tokių mergaičių – tikit?
(Kadais aš pats buvau sutikęs),
Kurios akytėm taikliai šaudo,
Tačiau visai visai neskauda.

Ateina žalias metų laikas
Ir būna taip: jeigu pataiko
Berniukui tiesiai į širdelę,
Tenai įsižiebia ugnelė. Skaityti tęsinį…

Vabalėlis

Vabalėlis – koks? –
Anei toks, nei šioks.
Kažin kur kažkaip gyveno,
Begyvendamas paseno.

O kuomet jisai paseno,
Tai jau ir nebegyveno –
Tyliai tartum musmirė
Žolėje pasimirė. Skaityti tęsinį…

***

Ak, koksai aš bučiau nusiminęs,
Tartum saulė užu girių vakar vakaruos,
Jei Soliteris kilometrinis
Būčiau, vaike, ir gyvenčiau tavo viduriuos.

Maistą virškint gal tau ir padėčiau,
Gal tave draugu vadinčiau, bet vis tiek baisu,–
Nieko nematyčiau, negirdėčiau,
Ir tikriausiai nežinočiau, kurgi aš esu… Skaityti tęsinį…