Jaukumas
Grįžęs namo, rūbų spintoj randu kažkokį poną…
Tyliai užveriu duris ir ilgai stoviu kitoj pusėj. Širdin smelkiasi tylus džiaugsmas.
Kitur taigi blakės, tarakonai įsimeta…
Vadinas, čia geri namai. Skaityti tęsinį…
1
Išeinu įkelia… Pavasarį man visados kyla nerimas, o noras dirbti – ne. Valgau šešiskart per dieną.
Žinau, yra žmonių, kurie neturi laiko pavalgyt. Ką tie žmonės dirba? Ir kam tada išvis dirbt?
Tai labai nelaimingi žmonės. Suklupęs kryžkelėj pasimeldžiu už jų sielas.
O yra tokių, kurie atsilieka nuo laiko. Aišku, jie tai daro specialiai, idant, likę praeity, galėtų ją pataisyt, nes nuo praeities priklauso, kokia bus ateitis. Tai geri žmonės.
Bet yra tipų, kurie pralenkia laiką ir, nukeliavę ateitin, ten tiek pridirba… O mes, pasiekę tą laiko juostą, naiviai skėsčiojam rankom: „Kodėl viskas taip?”
Atlikęs kelyje apklausą nustatau, kad dauguma žmonių išvis neturi laiko. Ir kuo žmogus turtingesnis, tuo daugiau jam trūksta.
Bet jei laikas – pinigai, kaip galima tuo pat metu tą patį ir turėt, ir – ne? Skaityti tęsinį…
Tikriausiai ir jūs esat gavęs pasiūlymą: „Papūsk man į rūrą!“
Ir nė sykio nepūtėt? Netraukė nauja išbandyt?
Užtat niekas ir nesikeičia jūsų gyvenime.
Šampaną geria tik narsūs.
Jeigu jūsų vaikai žiemos naktį jus varo į mišką žibučių rinkt, kaip elgtis?
Eikite ir rinkite. Pasirinkimo neturite.
Ir džiaukitės, kad vaikai į grožį linkę.
Kas rytą atsikeliu, nusiprausiu, pasimeldžiu ir pasislepiu po lova.
Laukiu, kas bus.
Ir nieko nebūna!
Būna, parsivedu į namus dailią ponią… O pati tuoj suskanta vakarienę taisyt, vaikai – savo kvailus piešinius rodyt, uošvis – prisiminimus pasakot…
Ir viešniai nemiela, ir man nejauku.
Kai slinko ledynai, tai žmonėms nereikėjo transporto. Jie tiesiog sėsdavo ant ledo ir nuslinkdavo, kur reikia. Gyvenimo tempas buvo lėtesnis, bet gyventojai – gudresni: žinojo, kad nėr ko skubėt.
Juk dabar net sukaitę lakstom. O bendraujam – šalčiau nei ledynmety.
Vairuojant nemalonu gert šampaną iš butelio. Stabteliu pakelėj. O čia prisistato uniformuoti ponai:
– Jūsų dokumentai!
Kad mentai – aišku. Tik kodėl – mano? Ir ką reiškia tas „doku“?
Bet kas man rūp! Atsakau jų stiliumi:
– Doku-doku! Kliuku-kliuku!
Pabaigiu butelį ir nulekiu pirmyn, kur spalvoti fejerverkai.
Susiradęs atsiverčiau Darviną… Naujos populiacijos paplinta, susidarius palankioms sąlygoms.
Susimąstęs užsiverčiu dar vieną… Jei kaimuose nebūtų vištų, tai ir kaimo ereliai ten neskraidytų.
Vyrai girtauja, triukšmauja, smurtauja…
Kaip tokius padarus pažabot – neišmanau.
Todėl ir gyvenu su moterim.
Loading ...