Tarp miesto gatvių pasiklydęs vėjas
Per visą dieną vargonėliais grojo,
O aš prie stalo kambary sėdėjau
Ir nieko naujo nebe sugalvojau.
Bet juk gamta save kasmet kartoja,
Tokiom pačiom spalvom pražysta gėlės,
Ir aš prie stalo kaip gamta kartojuos,
Nes aš taip pat esu gamtos dalelė…
Trijų puslapių ištrauka iš Šatkaus buto
Š a t k a u s b u t e p a v a s a r i s. Ant palangės žydi popierinės gėlės, noksta citrusiniai vaisiai. Švarko atlape – ordinas ir rožė. Bet švarko šiuo metu dar nėra. Užtat yra Motiejus Fiodorovičius.
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Prašom toliau. (Padažo plunksną į aksomo rašalą)
ŠATKUS. Jiems tikrai daug ko trūksta. (Kietai) Bet mes nesiskundžiame.
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Ko gi trūksta?
ŠATKIENĖ. Pinigų. (Apie Šatkų) Jam – proto…
ŠATKUS (Motiejui Fiodorovičiui). A, visokios buitinės smulkmenos. Mes aukščiau to.
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS (žymisi į bloknotą). Smulkmenos… Jie aukščiau to. Skaityti tęsinį…
Kaip liūdna šiandien man ir kaip man ilgu,
Ir siela neplasnoja anei kiek,
Ir sapną – ne spalvotą sapną, pilką –
Aš sapnavau, o ir tas pats pabėgo…
Aš šokau vytis jį, nakčia pabudęs,
Tačiau tiktai iš sofos iškritau…
Šeši hektarai nekaltų žibučių
Pražydo tam sapne ne man, o Tau… Skaityti tęsinį…
Ten, kur žiba spalvingi barai
Šiapus Nėrio, taip pat ir anapus,
Žengia vyrų suvargę būriai
Kalendoriaus pageltusiais lapais.
Žengia… sėda prie stalo plataus,
Vienas kitas ir damą užkalbina,
Ir įgudusiu judesiu taurę
Tartum kūjį ar parkerį paima. Skaityti tęsinį…
Viskas baigės patvory
(Ten DT stovėjo).
Remontuojant man šasi,
Ji staiga priėjo.
Saulė kėlės, rasos krito,
Tarė man: „Sudie,
Mielas Pranai, myliu kitą
Iš visos širdies.“ Skaityti tęsinį…
Į Vilnių aš buvau išėjęs,
Ten vieną damą sutikau,
Jos vardas buvo Salomėja,
O aš iš MSV buvau.
Ant kalno klausiau jos: „Kažin ar?..“
Pakalnėj tarė ji: „Gerai!“
…Su ja ėjau rytais į kiną,
O į muziejų – vakarais. Skaityti tęsinį…
Aš negaliu sugrįžti į Jamaiką,
Nes niekada tenai ir nebuvau,
Ir niekada žaviosios juodaplaukės
Į lūpas aš karštai nebučiavau.
Ir niekad nebuvau nuskendęs aš ten –
Toj aksominių jos akių gelmėj.
Ir niekados nelaukiau jos prie pašto
Nuostabiame mieste Montego Bėj. Skaityti tęsinį…
Nenoriu aš būt Polifemas
Nei Buda, nei vietinis dievas,
Norėčiau tik būti aš kremas
Ant tavo sparnuotų blakstienų.
Nenoriu aš būt Vilius Telis,
Korektorius nei kosmonautas,
Norėčiau tik būti bateliais,
Kuriuos tu, miela, apsiautum. Skaityti tęsinį…
Skrenda poezijos paukštė per skrandį…
L. IvanovasSkriski, plasnoki, poezijos paukšte,
į kaitriąją saulę, į žydrąjį aukštį,
Nešk mūsų meilę, tikėjimą, viltį
(Tokia proga paprašyčiau įpilti).
Skrenda poezijos paukštė per avižas,
Skamba varpai, diriguoja Garnevičius,
Skrenda nuo Nerijos iki Kamčiatkos
(Tokia proga gal paduokit kamščiatraukį). Skaityti tęsinį…
Loading ...