Tark sau: „Aš laimingas!” Ir gal net būsi. Tik kitiems neprasitark.
– Kodėl tu toks? – kabinėsis. – Jau pridirbai ką nors…
Teisinsies, bet kas patikės…
Mūsiškiai tvirtai įsitikinę: laimingas čia tik tas, kuris visokias šunybes krečia.
Jei būčiau japonas, tai atlėkęs Lietuvon viską fotografuočiau, filmuočiau ir kitiems japonams rodyčiau: „Va, mūrai!.. Va, lietuviai!”
Viskas man būtų įdomu, viskas mane stebintų.
Kažkokie nervingi tipai vis rėkauja:
– Technologijos keičia žmones!
Tai nebekurkit tų technologijų. Gana!
Į gera žmogaus taigi nepakeisi…
Kadangi dauguma rinkėjų yra naivūs kaip vaikai, tai politikus prilyginam pedofilams.
Todėl jei pastebime: politikas vilioja rinkėją blizgučiais – tokį politiką uždarom į Seimą.
Deja, per ketverius metus retas pasitaiso. O kiti net recidyvistais tampa.
Laimė nutekėjimo
– Kas nutekino informaciją? – rėkauja kažkokie tipai.
Bet argi tai svarbu? Džiaukimės, kad dar turim ką tekint!
Jei informacijos yra ir jinai gerai teka, vadinasi, valstybė gyvybinga. Tokios nepravardžiuokim provincija ar užkampiu.
Vis dėlto reiktų žinoti: informaciją iš prokuratūros, Prezidentūros ar kitos sultingos struktūros turi tekint tik specialistai ir tik nedideliais kiekiais, nes nutekinus per daug silpnesnės valstybės šakos gali tiesiog nudžiūti. O ant tokių nebeužauga reitingai.
Mat informacijos nėra tiek daug, kaip manoma. Kartais jos net vietiniams pritrūksta.
Tuomet tenka tekint vieniems iš kitų.
Šiaip jau informaciją geriausia nutekinti rudenį, kai pražysta stulpai, nes būtent tada ji būna geriausios kokybės. Skaityti tęsinį…
Senelis Rėmelis pareiškė:
– Užvalgęs sraigių ar kitokių poniškų patiekalų aš pats prisigaminčiau suskystintų dujų!
Visi tada pagalvojome: kam mums tie rezervuarai, jei šitiek rezervų paprastame žmoguje.
Tik reikėtų pensijas pakelt. Bet kas gi ryšis drąsiems sprendimams…
Nūnai jau niekas nebekelia klausimo: kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis?
Kiaušiniai atsiranda parduotuvėse, o padeda juos ten pardavėjai.
Vištos atsiranda parduotuvėse nukirstom galvom.
Neabejoju, kad vargšės ketino skųsti Lietuvą Strasbūrui.
Mat padori višta niekad nepadės nepadoriai brangaus kiaušinio. Pravardžiuoti jas dedeklėm – garbės ir orumo įžeidimas.
Televizoriuj toks puodžius aiškino, koks esąs laimingas, kad gali žiest puodus. Nieko daugiau jam nereik. Tik molio.
Tada pagalvojau: o kodėl mes visi negalėtume žiest?
Laukiam, kol valdžia atveš ir išvers prie durų priekabą molio.
Klausei: ar mėnulis veikia žmogų?
Aiškinu: svarbu, kas žmogaus galvoj. Jei ten daug vandens, mėnulis sukelia potvynius.
Panašu, kad labiausiai mėnulis veikia politikus. Paveikti politikai ima veikt Lietuvoj…
Užtat viskas čia – kaip po cunamio.
Štai jūs įkritote į puodą su barščiais. Visi juokiasi…
Tik kažin ar tie, besijuokiantys, patys sugebėtų įkrist?
Išlipate iš barščių dar labiau pasitikintys savimi.
Loading ...