Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Neatsitiktiniai atsitikimai, ženklai, pranašystės

sausis 3, 2011 9:15 am Juozas Proza

1. Sykį viena moteris tarė: „Paimk mane!” Aišku, kad neėmiau. Kur būčiau padėjęs? Namie nėra vietos, nes mano žmona labai didelė.

Kiti ima viską. Net žemę. Aš neturiu žemės, todėl stoviu ant grindų arba einu šaligatviu.

Niekad nebuvau išėjęs už miesto ribų. Neįsivaizduoju, kas ten yra.

2.

Mūsų daugiaaukštyje tik vienas butas prisijungęs prie Europos. Kitus atjungė už skolas.

Ne paslaptis, kad valdžia norėtų juos iškeldinti į kitas planetas. Štai kodėl ateiviai čia tik paskraido savo lėkštėm, bet niekados nenutupia.

3.

Kitados įžvelgdavau danguje daugiau žvaigždžių nei dabar. Taip yra dėl to, kad Visata plečiasi, ir žvaigždės tolsta.

Plečiasi ir lietuviai. Yra net labai išsiplėtusių. Bet daugiau – susitraukusių. Tamsūs žmoneliai priešinasi Visatos dėsniams, todėl greit išnyksta.

4.

Vyrai sukasi apie moteris 966 km/h greičiu.

Pačios moterys irgi sukasi. Sunkesnės – virtuvėj, lengvesnės – salonuose.

Visos moterys sukasi apie vaikus. Iš blogesnių vaikų išsivysto vyrai ir tuoj ima suktis apie moteris. Kai kurie vyrai dėl protinių-gravitacinių įtrūkimų atitrūksta nuo moterų, pakliūva į politikos erdves ir pavirtę juodosiom skylėm susiurbia visa, kas aplinkui.

Tokių vis daugėja, todėl jau greit Visata ims trauktis, ir viskas išnyks.

5.

Daugelis vyrų naršo po internetą. Galėčiau ir aš naršyti, bet nežinau, ko ieškot. Visa, kas būtiniausia – butelis, silkė, agurkai, – visados ant stalo.

Moterys labiau linkusios naršyti po vyrų kišenes. Jei kuriai pavyksta prisijungti prie plačios kišenės – internetas tokiai jau nebūtinas.

6.

Jei žmona man neduoda pinigų, aš pagrasinu: „Paprašysiu Europos!”

Nusigandusi moteriškė pameta keletą litų.

Europa turi krūvas pinigų, bet erzina žmogų: „Pateikite projektą!” Lyg jai rūpėtų mūsų projektai… Tačiau kas daug turi, tas ištvirksta ir išsidirbinėja.

Mano žmona man niekad nesako: „Pateikite butelio projektą!” Užtat aš ir neprasidedu su Europa.

7.

Vis pasiskundžiam, kad Lietuva mus skriaudžia…

Bet prisiminkim: kai mūsiškiai pradėjo Lietuvą tvirkint, ta visai dar vaikas buvo…

O kas vaikystėj patyrė prievartą – vėliau pats ima kitus prievartaut.

8.

Darbdavys turi tiek daug darbo, kad gali jo duoti net kitiems. Taigi darbo yra, ir darbdaviai norėdami galėtų visus juo apdalint. Tik – už ką? Ir kodėl darbdavys turėtų būti toks geras?

Kodėl vienas gali kitiems sukurti šimtus ir net tūkstančius darbo vietų, o kitas nė sau pačiam vienos vienintelės negali susikurt?

Pasileidimas!

9.

Darbdavys neprivalo mokėti darbuotojui, nes darbuotojas gali ir po darbo užsidirbt. Nebūtina gi sėdėt namie ir spoksot į televizorių. Tokio daikto darbuotojo namuose nė neturi būt.

Darbuotojui gana pavalgyt ir apsirengt. Valgyt – liesai, rengtis – striukai. Tik toks darbuotojas suksis sparčiai.

10.

Kai dirbam savo sode – nieko neuždirbam. Kodėl turi būti kitaip, kai dirbam savo Lietuvoj?

Tie, kas uždirba daug, – ne mūsiškiai.

11.

Dirbdamas fizinį darbą prarandi jėgas, o dirbdamas protinį – protą.

Todėl vieni bejėgiai ką nors pakeist, o kitų, suprantama, niekas nepaiso.

12.

Darbdavys turi turėt teisę mušti darbuotoją. Tik žinodamas, kad bet kada gali gaut į kailį, darbuotojas dirbs mitriai ir kokybiškai.

Blogiau dirbančius galima užmušt, o jų vieton priimti kitus. Sumažės nedarbas.

Geras darbuotojas džiaugiasi, kai darbdavys jį muša, nes jaučia, koks yra reikalingas.

Jei darbdavys muša darbuotoją devynis kartus iš eilės, darbuotojas – devintame danguje, nes supranta, kad yra nepakeičiamas.

13.

Kad ir kiek keltum atlyginimus, darbuotojas niekada nepasakys: „Stop! Jau gana! Ką jūs darot?”

Tai reiškia, kad darbuotojas nėra sąmoningas. Kažin ar tokiam išvis galima leisti ką nors dirbt.

14.

Yra darbuotojų, dirbančių dėl to, kad Lietuvai būtų geriau.

Bet Lietuvoj tokių dar nėra.

15.

Jei valdžia duotų žmonėms pinigų, tie nebeniurnėtų, kad trūksta darbo vietų.

O jei visi būtų valdininkai!.. Niekas tada nebezirstų, esą valdininkų per daug.

Sakykim tiesiai, ko norim. Valdžia gi moka sukurt vietų, kur tereikia tik pinigus pasiimt.

16.

Yra problemų dėl atliekų? Bet yra ir sprendimai.

Kiek pagyvenusių ponų savo kiemuose ir butuose mielai kaupia šiukšles!

Suregistruokim visus mėgėjus ir gabenkim viską į jų namus.

17.

Yra tipų, kurie skundžiasi: „Visą gyvenimą sunkiai dirbau, o anava kokią pensiją man teduoda!..”

O kodėl tau išvis reikia duot? Akmens amžiuje niekas niekam nemokėjo pensijų!

Bet gal dabar žmonės kitokie? Gal geresni?

Deja, seniai žinoma, kad žmogus nesikeičia, o jei keičiasi, tai į bloga.

Bene jūs mokėtumėt iš akmens pasidirbti visokių daikčiukų, kaip jūsų protėviai?

Kur ten! Tik akmenim į langus…

Tai ir būkim kuklesni.

18.

Gyvuliai, beje, išvis negauna pensijų.

Sako: žmonės – ne gyvuliai.

Sakyti galima daug ką…

19.

Jei aš būčiau beždžionė, tai nesivystyčiau į žmogų. Tik žiūrėčiau, kaip kitos vystosi, ir vaipyčiaus.

Juk išsivysčiusioms gal net Lietuvoj teks gyvent!

20.

Dirbdamas dar niekas nepraturtėjo. Visiems turtuoliams jų turtai nukrito iš dangaus.

Tai įrodymas, kad Visatoje mes ne vieniši. Kažkokios būtybės rūpinasi žmonėmis.

Dirbantys protinį darbą toms būtybėms neįdomūs, nes jos pačios labai protingos. Todėl mūsiškiams mokslinčiams niekad niekas nenukrenta.

21.

Jūs sutrikęs: su žmona miegate, o su kaimyne permiegate.

Gripo komplikacijos? Paranormalūs reiškiniai? Ką daryt?

Išbandykite atvirkštinį variantą: permiegokite su žmona, o tada jau eikite miegoti pas kaimynę. Pakartokit tai dar kartą…

Gal ir baigsis tas košmaras.

22.

Jeigu aš gyvenu su televizorium – tai ne iškrypimas, ne liga. Tai – orientacija. Tokie asmenys neturi būt diskriminuojami.

Tad jei, savaime aišku, mūsų namuose atsirado ir mažas televizoriukas, mums priklauso pašalpa.

23.

Daugelis laukia Kalėdų, nes tądien jie būna geresni.

Geram žmogui tai nėr ko laukt.

O nuolat bloga darydamas, žinia, pavargsti.

Noris atsipūst. Pagaliau sykį per metus geram pabūt – nuotykis, egzotika…

24.

Kūčių naktį retai išgirsi gyvulius kalbant.

Aišku, tik todėl, kad tuomet mažiau geriam ir rečiau televizorių įsijungiam.

O Naujųjų metų naktį gali nutikt visokiausių stebuklų!

Bet jei tvirtai laikysies blaivybės įžadų – ničnieko tau nenutiks.

25.

Kaip aš sutiksiu Naujuosius metus? Taip, kaip sutinku kiekvieną dieną. Su naujom viltim!

Viltys visados su manimi. Viltys mėgsta kvailių kompaniją.

Iš tokių vilčių, aišku, nėr ko tikėtis.

26.

Būna, žmogaus gyvenimas nurieda į kelkraštį.

Žmonės, kurie nesuvaldo savo gyvenimo, eina valdyt Lietuvos.

Užtat ir Lietuva kelkrašty.

O kas savąjį suvaldė, tas iš Lietuvos išvažiavo.

27.

Tau atrodo, kad viskas blogai, viskas krenta iš rankų…

Bet gal krenta tik tai, kas nebūtina? Kada paskutinįsyk pabiro brangakmeniai? O kada išslydo lagaminas su pinigais? Neprisimeni…

Reiškia, viskas gerai.

28.

Lėktuvas krenta tada, kai daugiau nei pusė keleivių laikosi nuomonės, kad jis nukris.

Tai žmonės, nepasitikintys savimi, širdies gelmėj įsitikinę esą neverti skrydžio.

Kiti nepasitikintys savimi vairuoja didelius visureigius, mat galvoja, kad mažos mašinos, kurios yra daugsyk protingesnės už didžiąsias, niekur nenuveš.

Labiausiai nepasitikintys net lifto nekviečia. Neatvažiuos…

29.

Jūs jau nebetikite, kad mintimis galima daiktus judint.

O būdavo… Net pakeldavot…

Jei nebepavyksta, reiškia, nebėr gerų minčių. Tai tas amžiaus tarpsnis, kai vyrai išeina politikon.

Tik ar tokiems pakelt ūkį, lygį…

30.

Žodis gali labai daug…

Bet tai ne mūsų žodis.

Neatsitiktiniai atsitikimai, ženklai, pranašystės, 9.5 out of 10 based on 48 ratings