Interviu
rugpjūtis 5, 2008 11:38 am Interviu
- Žemaitijoje nebeliko kadagių (lašiniams rūkyti iškirsti ir supleškinti). Dabar žemaičiai sodininkai rauna Dzūkijos miškų kadagius, vežasi ir sodina savo soduose. Tik kadagys nemėgsta persodinimo, nugeibsta. Kaip gi žemaitis bus be kadaginės! Jūs rodos žemaitis…
- Taip, kitados ir aš buvau žemaitis. Bet išgirdęs, kad ne tik Lietuva, bet ir rimta, padori Žemaitija išėjo Europon, tautybę užkasiau po beržu, tą vietą pašventinau ir kas vakarą meldžiuos: sugrįšk, Tėvyne!
Žemaičiai užsispyrę. Tas man patinka. Mat jei neužsispirsi pats, po kurio laiko būtinai įspirs kitas. Bet ir baugu: žemaičiai taip užsispyrę maukia degtinę, kad išmaukia beveik tiek pat, kaip kokie lenkai ar lietuviai. Ir ne tik kadaginės. Vidutinis žemaitis paprastai būna visutinio girtumo laipsnio, o tokiam ne tik žygiuoti Europon, bet ir apskritai pajudėti iš vietos nevalia.
Pakaitalo pačiam kadagiui nežinau, bet nuo kadaginės gerai padeda guminė lazda (namų sąlygomis tinka ir samtis, lygintuvas, iš bėdos – nedidelis kompiuteris).
- Pakalbėkim apie selekciją….
- O kas tai yra?
- Žmonių gyvenime tai vadinama paleistuvavimu, augalų pasaulyje – selekcija. Kopūstas intymiau pabendravo su rope – štai ir nauja daržovė – kaliaropė. Ką su kuo dar būtų galima supiršti?
- Ką ten kažkokios kaliaropės! Visai kas kita – durnaropės, Kiek jų nūnai priviso! Durnarope, deja, tampa kiekvienas, ilgiau intymiai pabendravęs su valdžia (silpnesnio būdo lietuviui pakanka savaitės). < . . . >
O gražiausiai mūsų platumose kryžminasi pareigūnai ir pašlemėkai, o naujos veislės būna tikrai geros kokybės. Štai gatvės banditas intymiai pabendrauja su policininku ir tampa garbingu verslininku. Seimo narys – su “šeimos” nariu ir tampa, kuo tik širdis geidžia… Po piršlybų jie išteka į kanalizacijos vamzdį ir dvokia ten iki kadencijos pabaigos.
Loading ...