***
gruodis 22, 2007 9:24 pm Žalias pareiškimas (1992)Ak, koksai aš bučiau nusiminęs,
Tartum saulė užu girių vakar vakaruos,
Jei Soliteris kilometrinis
Būčiau, vaike, ir gyvenčiau tavo viduriuos.
Maistą virškint gal tau ir padėčiau,
Gal tave draugu vadinčiau, bet vis tiek baisu,–
Nieko nematyčiau, negirdėčiau,
Ir tikriausiai nežinočiau, kurgi aš esu…
Po lietaus gegužio žemė pradeda garuot,
Byra į laukus, kaip kriaušės, murzini vaikeliai… –
Kurgi aš išeisiu, kai tu imsi viduriuot,
Pasakyk, ar nepamesiu kelio dėl takelio?..
Apie nieką negalvoju, nieko neprisimenu,
Nematau, kaip teka saulė nei kaip teka Nemunas,
Nepriregistruotas pas tave aš gyvenu,
Bet, vaikeli, pasakyk man, argi tai gyvenimas?..
Loading ...