1.
Grigalius žvelgė priekin.
- Rudeniop paukščiai dairosi į pietus… Bet mes jų nekaltinam ir išdavikais nepravardžiuojam, a ne?
- Lakštingala negali neieškoti, kur šilčiau, – išaiškino Grygas.
- Aš dairaus į rytus… – tęsė Grigalius. – Rudenį galėtume prie Rusijos prisijungt, o pavasarį vėl grįžt į Europą…
- Tai būtų lanksti politika, – pritarė Grygas. Skaityti tęsinį…
1. 
Vasaros pabaigoj įvykęs naujo rudens prisistatymas nenudžiugino. Tie patys daugsyk regėti lietūs, jau pernai įkyrėję šiaurės vakarų vėjai, vis trumpėjančios dienos…
Tiek tematysiu pro savo langą. Bet, va, pati pripirko man spalvotų pieštukų, trintukų, teptukų…
- Eisi šiemet į pirmą klasę, – pasakė.
- Aš nenoriu mokytis! – rėkiau.
Plojo delnu per užpakalį.
- Gal net žmogum tapsi.
- Aš viską moku! – spyriojaus.
Ji taip keistai pažvelgė į mane.
- Gal ir skaičiuot moki? – klausė. – Tai kur mūsų pinigai?
Aš tik nudūriau galvą. Skaityti tęsinį…
…Aš bandysiu įrodyti, kad Kaunas yra Viskas.
Mat, kartais susidaro įspūdis, kad patys kauniečiai to nesuvokia ir savo
miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius būtų kaip Kaunas, tai ir
Nemunas tekėtų pro Vilnių. Skaityti tęsinį…
1.
Kiek yra šventinių dienų, tiek ir geriu.
O ką daryt? Tik priešas, gyvenantis už ryšio zonos ribų, gali pasiūlyti žiūrėt televizorių. Juk pažiūrėjus, net darbo dienom ima drebėti rankos, gniaužtis kumščiai, norisi nieko nebematyt.
Skaityti knygas… Geriausios jau kažin kada perskaitytos, o nuo euroromanų – tie patys simptomai…
Aplankyt draugą… Pakalbėję apie orus ir sportus, prisiminsim jaunas dieneles. Tuoj prie taurės…
Galima išvažiuot į gamtą, atsisėst ant marių kranto… Bet kiek ten gali tuščiom sėdėt? Ir vėl tas pats.
Kapstytis sode? Ką ten iškapstysi? Mano pati nėra tokia baisi, kad turėčiau slėpti butelius po žemėm.
Tai gal likti namie, šluoti grindis ir šluostyti dulkes? Skaityti tęsinį…
Pats geriausias numeris
Kartą gyveno solistas…
Išėjęs į sceną, jis vis klausdavo žmonių: „O kur jūsų rankos?“ Žmonės pliaukštelėdavo delnais. Solistas labai džiaugėsi, kad žmonės su rankom. Jis buvo geras.
Bet sykį solistui kažko prireikė valdžios įstaigoj. Pravėręs duris ir išvydęs būrį žmonių – o visi ten buvo tamsiais kostiumais, lyg atėję į prašmatnų koncertą – solistas kad riktels:
- O kur jūsų rankos?
Valdininkai susižvalgė, nuščiuvo. Ir nė vienas nerodė rankų, nes tos buvo iki alkūnių sugrūstos į svetimas kišenes, iždą ir net kažkokias tamsias skyles tolimose saulėtose šalyse. Skaityti tęsinį…
Verslo klasė
Prekiavau tada išmetamosiom dujom, verslas sekėsi, tad nenuostabu, kad į žmones ėmiau žiūrėt iš aukšto.
Supratau tapęs naujuoju lietuviu, o gal net rusu. Vis pagalvodavau: ar Anglijoj yra naujųjų anglų? Jei ne – kaipgi tenykščiai gyvena? Ko siekia? Pabirdavo ašaros…
Tapęs nauju, netapau blogu – išmetamąsias dujas kaip labdarą tiekiau senelių namams, kūrybinėms sąjungoms… Problemų ten sumažėjo. Skaityti tęsinį…
Pagyvenusio pono pasakojimas
1.
Gavęs pensiją, nusiunčiau šimtą litų į Briuselį. Gerumo akcija! Reik paremt senąsias valstybes…
Gaunu penkis, gyvenimas kaštuoja septynis, o aš vis tiek gyvenu. Dėl to ir jaudinuos. Sustabdęs policininką paprašiau, kad įkrėstų guminės košės. Bet aiškiau netapo. Skaityti tęsinį…
Jis priėjo prie manęs ir ištiesė ranką.
- Bilietas,- tarė.
- Erlickas,- pasakiau ir kilstelėjęs paspaudžiau ranką,- Erlickas Juozas,- pakartojau,- bet atsiprašau, aš jūsų neprisimenu. Ir pavardė negirdėta. Veidas kažkur lyg matytas, bet kur – neturiu supratimo. Na, jūs jau nerūstaukit ant manęs. Žinot, kaip su ta atmintim… sklerozė… neurozė… Skaityti tęsinį…
Kaip tapti mylimam
Prieš Naujuosius kyla natūralus noras pakeist gyvenimą, siekti kažko daugiau…
- Norėčiau debilas būt, – pasvajojo K. – Apie debilus visi laikraščiai rašo ir visos televizijos juos rodo. Tik nežinau, kaip į debilus išsimokint.
Kienė pamąstė ir tarė:
- Yra toks kelias į žvaigždes…
K iškeliavo ir po kurio laiko tamsiuoju paros metu ėmė rodytis kambario kertėj.
Ša – la – la! – rėkė. – O dabar visi kartu!
- Debilas! – džiaugėsi Kienė. Skaityti tęsinį…
Loading ...
