RSS

30-ųjų prisiminimai apie vienuoliktuosius

Proza Nėra komentarų

ŠaržasVienuoliktųjų žygiai

Kur benueičiau, jaunimas vis prašo:

– Papasakok, dėde, apie Didžiąją Vienuoliktųjų Kampaniją.

Aš dėl akių kiek pasimaivau. Atseit nieko ten tokio… Mumis dėti ir jūs… Bet, aišku, imu pasakot:

– Tą vasarą visi tikėjomės, kad Lietuva paskelbs karą Austrijai, Vengrijai, Rusijai ir net Vokietijai, nes ta irgi keliaklupsčiavo… Bet kur tau! Valdžiavyriai tik kalbas varinėjo ir popiergalius siuntinėjo. Neapsikentęs užlipau ant stogo ir šūktelėjau kaimynams:

– Reikia, vyrai, patiems kilt!

– Ar įveiksim? – klausė kiemsargis.

– Europa ištižus. O Rusiją išmaniaisiais telefonais užmėtysim. Kol ruskeliai susiprotės, kaip tie veikia… Apsidirbę Europoj, jau prie Maskvos stovėsim. Nors ko ten stovėt? Paimsim „Gazpromą” ir užsuksim čiaupus. Skaityti tęsinį…

VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 10.0/10 (5 votes cast)

Kas bus, jei vasara baigsis rudenį?

Proza Nėra komentarų

Tą vasarą…

Kaip šiandien prisimenu… Buvo šiltas birželio vakaras. Išsirengęs sėdėjau verandoj ir skaičiau knygą „Nusikaltimas ir bausmė”. Ūmai aštrus skausmas nudiegė kairę ranką. Nevalingai mostelėjau dešine ir pažvelgiau ton vieton. Dabar jau nudiegė širdį…

Ant alkūnės aukštielninkas drybsojo uodas.

O kraujo!.. Knyga išslydo iš rankų, netekau sąmonės…

Kai atsipeikėjau, leidos saulė, pakilęs vėjas ūžė medžių viršūnėse, kažkur toli neramiai klykavo paukštis… Kas dabar bus?

Už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia didelės piniginės baudos, viešieji plakimai ir laisvės atėmimas iki dešimt… Bet anas pirmas! Aš tik gyniaus. Peržengiau būtinosios ginties ribas? Galiu būti apkaltintas nužudymu dėl neatsargumo. Laikysiuos versijos: tris kartus nupūčiau, taigi įspėjau, ir tik tada, kai šis vis tiek nesiliovė, panaudojau delną. Dar nežinia, ar tai uodo, ar mano kraujas, kurio anas prisiputęs… Skaityti tęsinį…

VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.7/10 (21 votes cast)

Ženklai, pranašaujantys protų pritekėjimą

Proza Nėra komentarų

Nauji projektai

Jei atiduotume Vilnių lenkams, santykiai su Lenkija tikrai pagerėtų.

O tie gal net neimtų!

– Labai malonu, kad siūlot tokią dovaną. Bet mes puikiai suprantam, kad ir jums Vilnius brangus. Turėkit sau.

– Imkit gi! Ko čia dabar…

– Vilnius – jūsų.

– Bet jums labiau reik.

– Jūs be Vilniaus nenurimsit.

– Parėkausim ir nurimsim. Ne pirmas kartas. Skaityti tęsinį…

VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 10.0/10 (35 votes cast)

Jūsų gyvenimo būdai, stiliai, akistatos

Proza 1 komentaras

Kasdienės amžinos problemos

Joks žmogus negimsta politiku. Tėvų, mokyklos, policijos irgi negalim kaltint. Žmogus pats nusirita iki tiek, kad ima politikuot.

Bet ne kiekvienas gi stipruolis, tvirtavalis… O silpnabūdžiui daug nereik. Tokį nedori draugai greit gali išvest iš kelio. Ypač pusamžį, kuris jau praradęs idealus…

Kaip tokiam padėt? Negi jį miškan išvyt?

„Gydykis!” – riktels žmona. Deja, tokie žodžiai nusipolitikavusį vyrelį tik suerzins. Kas politikuoja ne vienus metus, žino, kad vaistų nėr.

Bet tai nereiškia, kad toks žmogus – pasmerktas. Nuo politinės priklausomybės galima išsivaduoti, jei pats žmogus to tikrai norės. Tik reikia keist gyvenimo būdą: imtis kažkokio darbo, nebežiūrėti kai kurių televizijos laidų, vengti buvusių draugelių politikų… Skaityti tęsinį…

VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.3/10 (21 votes cast)

Keturi bandymai pagerinti ir vienas pagerėjimas

Proza Nėra komentarų

1.

Ar būti pensininku – mada ar iškrypimas?

Aš manau – iškrypimas. Joks sveikas žmogus nelaukia pensijos. Tai ne pavasaris.

O kodėl jūs sulaukėt? Gal per mažai dirbot ir šventėt? Ko vertas toks gyvenimas?

Dabar jūs norėtumėt gyvent kaip Europoj.

O jūs – gyvenkit Europoj! Niekas nedraudžia mūsų šauniems seniukams judėti po Šengeno erdvę ir dar plačiau. Tai ir judėkit! O kad seniukas lengviau išjudėtų, galima jam ir bilietą į vieną pusę nupirkt, ir į užpakaliuką įspirt. Svetimoj erdvėj, tuščiom kišenėm, vien su gimtosios kalbos žodžiu dantyse – sukis kaip išmanai! Teks pasukt galvas ir tenykščiams veikėjams. Skaityti tęsinį…

VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.0/10 (28 votes cast)

Apie labai svarbius, net ypatingus dalykus

Proza 1 komentaras

1.

Lietuviai skirstomi į politikus, verslininkus ir Lietuvos žmones.

Būti žmogumi – ne iškrypimas. Tačiau tai nėra ir natūrali būklė. Mat į žmogų niekas nekreipia dėmesio. Todėl žmogui sunku įveikti net menką kliūtį. Sako: pasyvūs mūsų žmonės. Iš negalėjimo visa tai…

Žmogus yra nematomas.

Šiek tiek matosi toks, kuris turi pinigų. Deja, įprastinė žmogaus padėtis – gyventi nuo algos iki algos. Arba išvis be algos. O kadangi mūsų žmogus sugeba šitaip gyvaliot neribotą laiką – kam šaus į galvą juo rūpintis? O kaip žmogui tai pavyksta – mįslė. Paranormali būsena – nėra už ką pavalgyt, bet visados atsiranda už ką išgert – žmogui tapusi norma. Skaityti tęsinį…

VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.4/10 (34 votes cast)

Sidabriniai žiburėlio atšvaitai. Ar matai?

Proza Nėra komentarų

Visiems norisi Naujuosius sutikt ypatingai, o nuo pirmos imti gyventi naujai. Bet yra žmonių, kuriems net ir tam trūksta laiko, nes jie nuolat susirūpinę mūsų gyvenimais.

O kas gi susirūpinusiais pasirūpins?

Tad pagautas gero ūpo iškėliau naujametinį žiburėlį tiems, kurių šventinę naktį niekas nenori prisimint. Susirinko daugybė svečių – bemaž visi nariai, merai, ministrai… Tie, kuriuos dažniausiai rodo per televizorių. Naivūs žmoneliai mano, kad anų ieško policija – užtat tiek skambina į televizijas… Skaityti tęsinį…

VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.7/10 (30 votes cast)

Neatsitiktiniai atsitikimai, ženklai, pranašystės

Proza 1 komentaras

1. Sykį viena moteris tarė: „Paimk mane!” Aišku, kad neėmiau. Kur būčiau padėjęs? Namie nėra vietos, nes mano žmona labai didelė.

Kiti ima viską. Net žemę. Aš neturiu žemės, todėl stoviu ant grindų arba einu šaligatviu.

Niekad nebuvau išėjęs už miesto ribų. Neįsivaizduoju, kas ten yra.

2.

Mūsų daugiaaukštyje tik vienas butas prisijungęs prie Europos. Kitus atjungė už skolas.

Ne paslaptis, kad valdžia norėtų juos iškeldinti į kitas planetas. Štai kodėl ateiviai čia tik paskraido savo lėkštėm, bet niekados nenutupia. Skaityti tęsinį…

VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.8/10 (44 votes cast)

Ženklai, pranašaujantys Antikryzo pasirodymą

Proza 1 komentaras

ŠaržasSunkus jų gyvenimas

Jaunesnysis mokslinis prokuroras Pontijus Pijokas troško būti geras specialistas.

– Už kiek galima apkaltinti nekaltą, kad nepasireikštų sąžinės graužaties simptomai? – klausė patarimo žmoną, vidaus organų tyrėją.

– Apie mažesnį kiekį nei dešimt kubų negali būt nė kalbos, – atsakė ta.

Pontijus Pijokas žvelgė į pačią ir jam vis labiau norėjosi aną apkaltint. Betgi nujautė, kad kaltinti už tiesą – nevalia.

– Tu į sriubą vinių priberk, – pasiūlė.

Moteris šiūptelėjo saują smulkių – prokurorui nedrįso prieštaraut.

– Dabar gerai, – tarė Pontijus Pijokas. – Dabar tikrai nusinuodysiu. Skaityti tęsinį…

VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 8.4/10 (24 votes cast)

Dar nežinomų jėgų pergalės ženklai

Proza Nėra komentarų

Lietuviški lūkesčiai

Yra valstybės veikėjų, kurie vaiposi: jūs norėtumėt, kad valstybė viską jums patiektų ant lėkštutės, o patys tik sėdėtumėt rankas sunėrę…

Taip, aš norėčiau.

Valstybės veikėjas privalo kas rytą pasibelsti į mano duris ir pasidomėti, ar man ko netrūksta. Jei trūksta – atnešti. Gal – ir ant lėkštutės. Kas jau čia tokio? Tai tik paliudytų, kad veikėjas stengiasi. Tokį aš net rekomenduočiau valstybiniam apdovanojimui.

Visi norėtume, kad taip būtų. O jei visi, vadinas, taip ir turi būt. Jei šiuo metu tai dar neįmanoma, tai nors Lietuvos ateities vizija tebūnie tokia. Skaityti tęsinį…

VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.8/10 (25 votes cast)

« Ankstesni įrašai