Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Troleibusinė novelė

vasaris 17, 2008 5:54 pm Česlovas Proza

Jis priėjo prie manęs ir ištiesė ranką.

- Bilietas,- tarė.

- Erlickas,- pasakiau ir kilstelėjęs paspaudžiau ranką,- Erlickas Juozas,- pakartojau,- bet atsiprašau, aš jūsų neprisimenu. Ir pavardė negirdėta. Veidas kažkur lyg matytas, bet kur – neturiu supratimo. Na, jūs jau nerūstaukit ant manęs. Žinot, kaip su ta atmintim… sklerozė… neurozė…

- Bilietas,- tarė jis griežtai.

- Erlickas, Erlickas Juozas,- pasakiau truputį sutrikęs.

- Jūsų bilietas,- tarė jis ir vėl ištiesė ranką.

- Jūsų Erlickas,- pasakiau vėl sveikindamasis. Pasijutau nepatogiai- pirmą kartą matau tokį mandagų žmogų. – Esu jūsų paslaugoms,- tariau. – Bet gal geriau užeitumėt pas mane? Ten ir pasikalbėsim. Man kaip tik dabar išlipti. O gyvenu čia pat. Viens du- ir vietoj.

Jis tylėdamas žiūrėjo į mane.

- Jūs tikriausiai dėl batų?- paklausiau. – Kol kas dar nieko gero neturiu. Bet reiks pažiūrėti. Gal kaip jums… Žodžiu, bus matyti, gal ir pavyks ką nors…

Troleibusas sustojo. Man reikėjo išlipti.

- Na, tai lipam,- pakviečiau,- aptarsim viską namie ir šito… turbūt atsiras…

Jis abiem rankom suspaudė manąją.

- Bilietas. Jūsų bilietas,- riktelėjo.

Keleiviai smalsiai sužiuro į mus. Aš susigėdau. Šokau lauk ir nuskubėjau namo. Keistuolis kažkoks! Bet neverta pykti- visokių yra, visokių ir reikia.