Yra tipų, kurie uždirba didelius pinigus, balansuodami ant lyno tarp dviejų dangoraižių.
Vaikiški žaidimai!
Kiek pas mus yra balansuojančių ant skurdo ribos! Tai itin pavojingas, ilgai trunkantis triukas, kurį net Amerikoj retas drįsta pakartot.
Užtat sakau: tik mokėkim savo meistrus reklamuoti ir išgarsėsim, ir biudžetas pilnės.
Prie didelio kelio stovi mažas vėjo malūnas. Yra ir sparnai, bet kai vakaruos leidžiasi saulė, malūnininkas Puipa vis dažniau sėdi ant slenksčio, liūdnai žvelgdamas į tolumas.
Aplinkui gyvena vien smulkūs ūkininkai, smulkūs jų derliai, dar smulkesni centai. Tylu malūne… Tik Viešpats nenuilsdamas suka savo girnas ir sumaltus žmonių gyvenimus tarsi maišus veža pro malūną smėlio kalnelin. Skaityti tęsinį…
Darbdavių negalima mušt, nes jie sukuria mums darbo vietas.
Bet kai pamatai, kokias jie sukuria sau poilsio vietas…
Pamuši pačią, vaikus – ir pailsi.
Visą dieną dirbęs niekus, tariau: „Ogi reikia šunį pakart!”
Išėjęs parsivedžiau kiemsargį, pakabinau ant lempos. Sustireno kojelėm…
Devyni šimtai devyniasdešimt devintas nesėkmingas bandymas…
Bet aš privalau įrodyt, kad šuo kariamas pripranta!
Lietuviui tai bus didelė paguoda.
Susitikime su rinkėjais tris valandas šnekėjau, šokau, špagas rijau… Tada pakilo nusmurgęs žmogelis ir klausė:
- Tai kokia gi jūsų programa?
Trenkiau durimis, apsisukau ant vienos kojos ir išlėkiau pro kaminą.
Kada gi jūs suvoksit, kad visų programa ta pati: „Šikau ir tapšnojau!”
Bet kaip skiriasi artistų meistriškumas!
Pastebėjau, kad gyvenimas eina, o žmonės bėga, važiuoja ir net skrenda.
Dažniausiai skrenda valdžios žmonės. Užtat jie yra labiausiai atitrūkę nuo gyvenimo.
Parašiau laišką ant sniego.
Sniegą sumečiau į sunkvežimį. Nuvežiau ir išverčiau prie Tavo durų.
Kai iškrenta pirmas sniegas, anksti keliuos, idant pirmas nueičiau per baltą dykrą.
Kiti išėję seka mano pėdomis…
Žiemos pradžioj daug mūsiškių dingsta be žinios.
Rytą visados paklausiu savęs:
- Ar viskas gerai?
- Gerai, gerai, – atsakau.
O taip norėtųs pasiguost, paaiškint, kad nieko gero…
Bet argi supras?
Eidamas iš vonios į miegamąjį sutikau Patriūbavičių.
- Kur eini? – paklausė.
- Į lovą, – atsakiau. – O tu?
- Šiaip vaikštinėju, – tarė. – Mėgstu šias apylinkes.
Išjungiau lempą. Geras žmogus. Bet tegu truputėlį paklaidžioja.
Loading ...
