Nesuprantu jaunų ponų, kurie, pastvėrę moteriškę, kažko ieško po drabužiais. Tuščios pastangos! Tu ieškok muitinėj! Ieškok Seime! Gera cisterna, o juolab gera platforma jaudina kur kas labiau nei pats iškiliausias biustas.
Bet nesmerkiu. Tie dalykai ateina su amžiumi.
Nuo ankstyvo ryto traukia į Himalajus. Žinau, yra žmonių, kurie specialiai ten važiuoja, kad galėtų net keletą mėnesių nesiprausti. Tupi sau ant kalno keteros su Viešpaties vardu lūpose. Danguje – šviesa, galvoje – tamsa. Ir tik blusos bei utėlės šmirinėja po drabužius, nelyginant lietuviai po Europą…
Kodėl, kodėl aš negalėčiau taip gyventi?
Keltis iš lovos. Praustis. Rengtis. Valytis dantis. Kalbėtis su Tavimi.
Aišku, galima viso to ir nedaryti.
Bet kas tada lieka?
Galvoju: yra šalis, kur upės teka… Įdomu, kur jinai? Ar aš kada nors nukeliausiu tenai? O jeigu ir nukeliaučiau – kas iš to?
Galima ir čia gyventi.
Kur tik žiūriu – visur ne mūsiškiai. Jie taip gražiai gieda, taip smarkiai plasnoja ir taip aukštai nutupia… O kai praveria snapą – kąsnelis laisvės iškrinta.
Mūsiškiai kėblina koja už kojos… O kai pakelia galvą – tik sniegas drimba.
Neabejoju, kad mūsiškiai pralaimės.
Kai žemę užkloja sniegas, žiūrint į Lietuvą iš kosmoso aiškiai matyti, kad ir mūsiškiai jau gyvena švariai bei pasiturimai. Užtat kaip nemalonu, kai išdūlina juodas kiemsargis ir it pablūdęs ima niokoti baltąjį rūbą. Stvertam už sprando…
Betgi žinai: kuprotą tik grabas ištiesins.
Po liepom lėtas violetas liejas,
Į tuščią sielą pripila aliejaus,
Užversiu viršelius, akis užmerksiu,
Per kiaurą naktį apie nieką verksiu.
Tarp sienų aš ne vienišas, o ne!
Stalinė lempa žiūri į mane.
Tokia sena, sulinkus kaip lūšnelė,
Tačiau gera, labai gera lempelė. Skaityti tęsinį…
Kad trenkiau mandatą sienon -
Nebsurinksi net skutų…
Ak, nejaugi linksmos dienos
Baigės? Man gūdu!
Vos kadencijai nutrūkus
Sudejavo man širdis.
Kažin kas tenai sušuko:
Jau verčiau mirtis!.. Skaityti tęsinį…
Praeina viskas, tartum lietūs,
Tik nepraeina noras valgyt.
Ir tie, kas laikėsi už Lietuvą,
Nūnai jau laikosi už dalgių.
Už kirvių laikosi ir šakių,
Tačiau tik retas – už šakutės.
Už sparno laikosi plaštakės,
Rečiau – už pėdsako kregždutės. Skaityti tęsinį…
Dangus apsiniaukęs kaip asilas,
Krinta lietus it nesveikas.
Einu… Europon ar Azijon –
Nežinau ir žinoti nereikia.
Danguj groja Bachas vargonais –
O gal tik perkūnija griaudžia.
Vėjas – rugsėjo ligonis –
Švokščia pageltusiais plaučiais. Skaityti tęsinį…
Loading ...
