Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

PASTEBĖJIMAI VAŽIUOJANT PRO VARNIUS

rugpjūtis 15, 2008 3:17 pm admin History of Lithuania

Praeina viskas, tartum lietūs,

Tik nepraeina noras valgyt.

Ir tie, kas laikėsi už Lietuvą,

Nūnai jau laikosi už dalgių.

 

Už kirvių laikosi ir šakių,

Tačiau tik retas – už šakutės.

Už sparno laikosi plaštakės,

Rečiau – už pėdsako kregždutės.

 

Kiti, tarytum akrobatai,

Už ištampytų laikos nervų,

Už samagono aparatų… –

Yra dar Lietuvoj rezervų. 

 

Pavieniai laikosi už sienų     

Bažnyčių, smuklių, parduotuvių…

Jie laikos net už mėnesienos-

Ak, niekur nepražus lietuvis!

 

Dantim į paskutinę riekę           

Senelis laikosi mažytis…

Bet eina Lietuva į priekį -

Beveik nebėr už ko laikytis.

 

Tas laikos dar už savo daikto,

Anas – tiktai už vėjo gūsio.

Laikytųs trečias net už ruso,

Tik tas ir pats nebesilaiko.

 

Jau – šuoliais Lietuva – it žirgas,

Ir dar sunkiau laikytis tampa,

Tad daug kas laikosi už virvės,

Kai randa patogesnį kampą.

 

Šaunu! Laikykitės, vaikinai!

Kaip sako: linkime pasveikti.

„Tėvynė mūsų” tai vadinas,

O jums, tėvai, ten nėr kas veikti…