Apie tai
lapkritis 9, 2010 9:05 am PrisimynimaiMano gyvenimas kaip Lietuva vis eina į vakarus…
Aš tai jau niekur neinu – pamečiau akinius, lazdą ir tiesą.
Pavirto didelės upės į tokius mažus upėtakius -
Buvau aš svajonių jaunikis, dabar – kultūros griuvėsis.
Laisvė tai liko… Tik ką su ja veikt tokiam kelmui?
Norėčiau patirtį perteikt – niekas nenori klausytis.
Ėjau pagal pažintį į pasimatymą – pamečiau kelnes,
Vėl – kaip jaunystėj – ėmiau ant būdelės durelių rašyti.
Rudenį tokios keistos gyvenimo spalvos…
O gal mano protas į vakarus jau nutekėjo?..
Norėčiau berniukams plaktukais daužyti per galvas,
Mergaitėms tai nieko… Akim nurenginėju, mintim išdarinėju…
O kitur auga palmės, pajamos… Tai jau geriau nei akmenys inkstuos…
Kitur – pulko damos… Vaidinamos dramos… Ten linksma.
Ten priėmimai… Juodvarniai vyrai… Damų žuvėdrų būrys…
Gal ir mane ten priimtų… Tik kaip man surasti duris?
Loading ...
Olgerdas :
Data: lapkritis 10, 2010 @ 1:20 pm
Sveiki. Turiu viena klausima. Ar galima tiketis, kad jusu, Juozai, kuryboje, ateityje nebus cinizmo, nesvankybiu, o bus daugiau gyvenimo dziaugsmo ir pan.?
Česlovas :
Data: lapkritis 10, 2010 @ 1:40 pm
Olgerdai, tai retorinis klausimas. Nebūkite naivus ir nesitikėkite, kad Juozas sėdi vakarais palinkęs prie kompiuterio ir skaito atsiliepimus. Tai jo gerbėjų internetinė svetainė.
Algirdas L. :
Data: lapkritis 10, 2010 @ 2:39 pm
Iš rudeniškų gūdumų
Gūdu, kada pametę akinius, lazdas, tiesas, dantis,
Gyvieji klasikai nebeprižlaibo, neįkanda duonos,
Kai, susipainioję komunikacijų tinkluos ir informacijos chaose,
Jie barsto kiaulėms savo perlus,
Manydami, kad peni žmones.
Ignotas :
Data: lapkritis 16, 2010 @ 1:21 pm
Olgerdai, nebūk paikas, čia gi rašo mūsų ąžuolas, kurio pats, matyt, niekada neperprasi. Čia ne Hugo, Tolstojus, net ne Baltušis. Šitas klasikas gyvas, kaip ir mes, jis mumyse ir su mumis gyvena. Koks mūsų gyvenimo džiaugsmas, toks ir jo.
Robertas :
Data: lapkritis 16, 2010 @ 7:12 pm
Olgerdai, jei nesupranti, tai nekomentuok, arba visai neskaityk.