Svetimam sapne
gruodis 22, 2007 9:29 pm Žalias pareiškimas (1992)Aš pro Vasaros puse ėjau, keliavau
Ketvirtadienį, girtas nuo vyšnių lietaus
Ir į sapną netyčia visai pakliuvau
Nepažįstamo liūdno žmogaus.
O sapnavo jis vieškelius baltus,
Pievoj žydinčius vėjo malūnus,
Žalią ežerą, mėlynus kalnus,
Ir pavasarį, kokio nebūna.
Kaip drugelių būrys – margą rytą,
Pūko debesis – žole po kojom,
Ir mergaitę, vardu Margaritą,
Kokią pats susapnuoti svajojau.
Margaritą – kaip vaikišką juoką
Ant uolos, po vaivorykščių tiltu…
Aš laimingas su elniais ten šokau –
Net apsivertė ežeras šiltas.
Ir vyniojos romanas nebūtas,
Bet buvo ten mano dangus…
Tik ėmė staiga ir pabudo
Nepažįstamas, liūdnas žmogus.
Ir išskrido malūnai, sugriuvo kalnai,
Apsupo lietus tartum tinklas…
Ak, kur tas žmogus? Kaip sugrįžt man
tenai,
Kur šokau kaip elnias laimingas…
Loading ...