Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Atpildas

Gyvenimas praėjo pro šalį… Bet aš pasekiau jį.

Gyvenimas užsuko į kaimyno dvarą.

Stvėriau degtukus ir supleškinau ten viską.

Tautinis lenininis

Atsisėdęs pavalgiau musmirių ir apniko regėjimai: tarytum sėdžiu ir musmires valgau.

Nyku. O nieko nepaveiksi: kokia galva, tokios ir haliucinacijos.

Todėl ir raginu: reikia mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis!

Tautinis tradicinis

Pažvelgiau pro langą. Kokia graži vasaros diena!

Gal žmonėms parodyt? Tegu visi žino.

Užtraukiu užuolaidas. Ne! Vienas džiaugsiuos.

Aukštos trajektorijos

Vasarą žmonės tyčia traukia į gamtą, kad galėtų ten šiukšlių pribarstyt. Tas instinktas toks stiprus, kad jei kas nors sukliudo šiukšlint, jie gali net ginklo griebtis.

Regis, radę kitų paliktas šiukšles, žmonės turėtų tik džiaugtis. O yra priešingai: labai įsižeidžia, mat norėtų vieni visur šiukšlint.

Naivūs norai! Kiekvienas žmogus gimęs šiukšlinimui, kaip paukštis skrydžiui.

Žmonijos priešai

Jie vasarą užgrobia gražiausius kelio ruožus, ten rausia, graužia, kala ir mala. Dažniausiai įsitvirtina keliuose, vedančiuose prie jūros. Tai reiškia, kad jie nekenčia poilsiautojų. Todėl mokslininkai mano, kad šie padarai priklauso Darbo partijai.

Išraustus kelio ruožus apninka parazitai. Aktyviausia jų rūšis – policininkai. Šie susisuka ten lizdus ir tykoja vargšų piligrimų.

Nušvitimai

Jei partija skyla perpus, vadinas, abiejuose pusėse puspročiai lieka.

Štai kodėl čia vis daugėja bendrojo vidaus durnumo.

Taikdarė gamta

Gūrinu girioj… Staiga iš tankmės išlenda lietuvis su peiliu rankoj.

Žiū – ir mano rankoj peiliukas!

Bet tik dėbtelim į kits kitą ir nudūlinam katras kur.

Šungrybiai

Klausei: kodėl, kai nereikia, lyja, o, kai reikia, – nė lašo?

Aiškinu: lyja tada, kai darbuojasi Lietuvos Seimas. Politikų galvose tiek vandens!.. Televizijos saulės išgarina jį – ir dulkia grybų lietus.

Užtat ir politikai – kaip grybai.

O kad būtų žmonių draugai –  kai žmonėms reikia, dirbtų.

Patriotai

Geras paukštis neteršia savo lizdo.

Taip ir doras lietuvis vasarą traukia į tolimus kraštus ir prišlapina svetimas jūras.

Patobulinimai

Kas daug kentėjo, tas daug supranta.

Supratingas žmogus man – mielas.

Todėl ir kankinu pačią.