Vakaras su J. Erlicku: klasiko kūryba Palangos publiką ir juokino, ir liūdino
rugpjūtis 30, 2013 3:51 pm InterviuKetvirtadienio vakarą į muzikos klubą „Vandenis“ susirinko rašytojo, publicisto, poeto Juozo Erlicko gerbėjai. Jaukiai apšviestoje salėje vakaro svečiai galėjo pasiklausyti ne tik Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato atliekamų dainų, bet ir pasiklausyti gyvu klasiko minčių apie Lietuvą, jos žmones.
„Reikia ar nereikia pardavinėti žemę užsieniečiams? Aišku reikia. Kai visa Lietuvos žemė priklausys užsieniečiams, visi mes ir gyvensime užsienyje. Reikia ar nereikia mums atominės? Paprasti žmonės į šitą klausimą jau visai nežino, ką atsakyti. Specialistai siūlo – meskim monetą. O aš siūlau meskim premjerą iš vyriausybės. Jeigu nukris veidu į rytus – nestatom, jei užpakaliu į vakarus – irgi ne. Galiu aš išspręsti ir globalesnes problemas. Ką daryti su graikais? Graikus reikia perkelti į Lietuvą, o lietuvius į Graikiją. Apšale graikai išmoks dirbti, mes gi jau seniai nusipelnėme gyventi geriau“, – šmaikštavo J. Erlickas, dažnai kalbantis prisidengęs kokio nors personažo kaukę, o jo kalba buvo palydėta plojimais.
„Žengti gyvenimo keliu mums yra nelengva, be kita ko dėl to, kad Lietuvos valstybė neturi aiškaus ir didelio tikslo, kurį galėtų savo žmogui parodyti. Tai yra netiesa. Lietuvos valstybės tikslas yra kenkti Lietuvos žmogui. Atvirai pasipriešinti mes negalime, todėl traukiamės į užsienį, o kas nemoka angliškai į kapus. Tai teisingas kelias.
Vėl gi, daugelis skundžiasi, kad yra ne tiek blogai, kad mažai uždirbame, kiek blogai, kad paprastas žmogus čia nėra gerbiamas, nėra ir nebus. Bet ir ne paprastas nėra gerbiamas. Kitas nepaprastas net keturis metus priverstas vaikščioti su nusmukusiais reitingais. Tai kaip tam jaustis? Ar tokį vyrą žmona galėtų atsivesti į koncertą? Sunku ir jiems. Už tai mūsų emigrantai pasakoja, kad visokiose airijose, anglijose jie yra labiau gerbiami. Kodėl jiems taip atrodo? Todėl kad daugelis mūsų emigrantų nemoka angliškai ir nesupranta, ką vietiniai apie juos šneka. Tokiems aš sakau: „Kai jūs pamiršit lietuviškai grįžkit Lietuvon. Tada jums atrodys, kad ir čia esate gerbiami.“
Yra dar – trečias kelias, ne tik į užsienį ir į kapus. Galima išeiti ir į kitus pasaulius. Nežinau, ar kiekvienam mieste yra šitie pasauliai, bet štai Vilniuje eini gatve, žiūri dešinėje „varžtų pasaulis“, paeini toliau – „spintų pasaulis“, yra „duslintuvų pasaulis“, „vonių pasaulis“. Yra net „pėdkelnių pasaulis“. Kai mane prispaus vargas, aš pirmiausia patrauksiu į „pėdkelnių pasaulį“. Tik nežinau, ar tokį stuobrį ten priims“, – nuo scenos kalbėjo rašytojas, savo kūryboje dažnai kritikuojantis šiuolaikinės visuomenės ydas.
„Mane gyvenimo kelyje dažnai stabdo įvairūs žmonės ir klausia įvairių dalykų. Matyt aišku, kad aš labai protingas. Štai kartais užsieniečiai klausia, kaip jūs apsišildote žiemą būstą, kai už skolas išjungtas šildymas. Sakau: „Mes bėgam į lauką, įtraukiam šaltą orą, tada greitai bėgam į vidų ir išpučiame jau šiltą.“ „Ar per speigus užtenka?“, – klausia. Sakau, kad per steigus mes valgome daug raugintų kopūstų ir nemažai šilto oro pripučiame. Lietuviai, aišku, klausia paprastesnių dalykų: apie darbą, apie sveikatą. Iš sveikatos problemų dažniausiai aš girdžiu tokį klausimą: „Ar žiūrėjimas pro langą kenkia sveikatai?“ Jei žiūrite iš vidinės pusės – beveik ne. Dar daugelis žmonių skundžiasi, kad blogai gyvena. Blogai gyventi jiems nepatinka. Na, tai ką daryti? Aš patariau pabandyti gyventi gerai, gyvenime viską reikia išbandyti“, – kalbėjo rašytojas, savo kūryboje naudojantis juoko pro ašaras stilistiką.
Loading ...