Žalias pareiškimas
gruodis 22, 2007 9:27 pm Žalias pareiškimas (1992)Vasara – vėl vasara atėjo,
Vasara – kaip nuotykių romanas –
Žaidžia su žolynais,
Debesim ir vėjais, –
Šypsosi prabėgdama ir man ji.
Kviečia miškas: – Pas mane ateiki!
Upė šaukia: – Būki su manim!..
Moja Devintoji
Vasara Mažeikiuos,
Kvepia geležinkeliu ir kmynais.
Lenktyniauju su taku pilkuoju,
Vartaliojuos pūko debesynuos,
Mano dienos žalios –
Žalias Vasarojus
Mano dienos – melsvas žiedas lino.
Stoviu ant paties žaliausio kranto:
– Būkit sveikos, pienės, pieno ponios!
Numetu į šalį
Kapitoną Grantą:
– Sese, šiandien pats aš – kapitonas!
Virš galvos giliausias vandenynas,
Kokį nori laivą išsirinkt gali
Ir nėra nė vieno
Laivo paskutinio –
Tai dėl to, kad Žemė apvali.
Išsirinksiu aš rimčiausią vieną
Laivą baltą baltą, greitą kaip žuvis
Pavadinsiu savo
Laivą „Labą dieną“ –
„Labas Vakaras“ nepasivys.
Sese, o kada ateis Ruduo
Kaip Žolė, kaip Krūmai kausiuosi ir aš
Iki paskutinio
Žalio kraujo lašo,
O žali mes jam – nepasiduosim!
Loading ...