balandis 16, 2012 Proza Nėra komentarų
Laimė nutekėjimo
– Kas nutekino informaciją? – rėkauja kažkokie tipai.
Bet argi tai svarbu? Džiaukimės, kad dar turim ką tekint!
Jei informacijos yra ir jinai gerai teka, vadinasi, valstybė gyvybinga. Tokios nepravardžiuokim provincija ar užkampiu.
Vis dėlto reiktų žinoti: informaciją iš prokuratūros, Prezidentūros ar kitos sultingos struktūros turi tekint tik specialistai ir tik nedideliais kiekiais, nes nutekinus per daug silpnesnės valstybės šakos gali tiesiog nudžiūti. O ant tokių nebeužauga reitingai.
Mat informacijos nėra tiek daug, kaip manoma. Kartais jos net vietiniams pritrūksta.
Tuomet tenka tekint vieniems iš kitų.
Šiaip jau informaciją geriausia nutekinti rudenį, kai pražysta stulpai, nes būtent tada ji būna geriausios kokybės. Skaityti tęsinį…
VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.5/10 (20 votes cast)
sausis 11, 2012 Proza Nėra komentarų
Išslaptinti Mindaugo prisiminimai
Prikėlė triukšmas.
– Lie-tu-vos valsty-y-bė-ė!.. – rėkavo kaušpėdas ar pupų dėdė.
– Įkirskit jam šimtą rykščių, – nurodžiau paloviniams.
– Žeeemėj Lieeetuvooos ąžuolayyy žaliuooos, – įkyriai aiškino iš kažkur atsibastę tundertailai ar neandartaliečiai.
– Pakabinkit juos ant ąžuolo šakų, – vėl nurodžiau.
Bet čia ir žmona kad ims rėkt:
– Eik ir kurk Lietuvą!
Įdėmiai nužvelgiau tą moterėlę. „O juk ir jinai sykiu su manim įeis į istoriją”, – šmėstelėjo mintis. Skaityti tęsinį…
VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.1/10 (36 votes cast)
lapkritis 29, 2011 Proza Nėra komentarų
Pozicijos
Vieniems aš atrodau minkštaširdis, kitiems atvirkščiai, tretiems išvis be širdies… Tad nusprendęs pasitikrinti, supratau, kad pasitikėti galiu tik savimi.
Atsiguliau ant rašomojo stalo ir apsižnaibiau kūną skalbinių spaustukais. Dešinėj rankoj laikiau butelį, o kairiąja ant popieriaus lapo ėmiau brėžt liniją. Vakarop, kai jau buvau išlenkęs ne vieną šimtą gramų – kardiograma tapo itin dailiai vingiuota.
Vadinas, su širdim viskas gerai. Tai nedžiugino. Geros širdies žmonės blogai gyvena.
Gal protą pasitikrint? Bet nežinojau, kokiais rezultatais džiaugtis. Kas gyvena geriau – kvailiai ar protingi? Stebėjimai kėlė įvairių minčių. Skaityti tęsinį…
VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.6/10 (25 votes cast)
lapkritis 15, 2011 Proza Nėra komentarų
Padėtis
Lietuvos žmonės buvo dviejų rūšių: vieni turėjo gyvenimo būdą, o kiti gyveno būdose…
Bet kas geriau? Būko gyvenimo būdą keliskart per metus valkiojo visos vietinės televizijos, o va Bukelio būdą sykį filmavo pasiklydę japonai, tad, galimas daiktas, pademonstravo net Tekančios Saulės šaly.
– Jūs glaudžiatės šitam laikinam būste todėl, kad jūsų namus sugriovė žemės drebėjimas? – droviai linkčiodami teiravosi japonai.
– Taip, – sąžiningai atsakė Bukelis. – Tai nutiko prieš dvidešimt metų.
– Jūsų daiktus turbūt cunamis nusinešė?
– Taigi, – pritarė Bukelis. – Pas mus jie viską neša.
– Kaip manote, kada jūsų gyvenimas grįš į normalias vėžes?
Bukelis nesuprato klausimo, todėl išraudęs tik pats palinkčiojo ir nudūlino savo būdon, kur televizorius kaip sykis rodė Būko gyvenimo būdą. Skaityti tęsinį…
VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 8.9/10 (29 votes cast)
spalis 10, 2011 Proza Nėra komentarų
1.
– Kas yra žmogus? – klausė prociesorius B.
– Mokytojau! – šaukėm. – Bene mes piemenys? Pradėkim nuo rimtų dalykų.
– Tebūnie, – nusileido anas.
Išvyniojęs parodė mums tam tikrą daiktą.
– Išmanusis grėblys „Philips”, – paaiškino. – Gali smogt žmogui į kaktą iš didelio atstumo. Nebereiks ant jo lipt.
– Tai patogumas! – stebėjomės.
– Privalomas politikams, bet subalansuotas kiekvienam lietuviui. Skaityti tęsinį…
VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 8.7/10 (35 votes cast)
rugsėjis 13, 2011 Proza Nėra komentarų
Pergalės ir pralaimėjimai
Prisimenu, kai buvau krepšininkas, tai mano ūgis buvo du metrai dvidešimt. Visi mane pravardžiavo „centru”. Aš turėjau gaudyt kamuolius ir dėti juos į krepšį. Atseit žmonėms tai patinka. Bet man nėmaž nepatiko visų akivaizdoj trumpom kelnikėm strikinėt.
– Aš nenoriu žaist! Aš jau didelis, – sakiau.
– Šiandien labai svarbios rungtynės, – įtikinėjo treneris. – Su ispanais.
– Aš nemoku ispaniškai.
– Galėsi jiems rusiškai atsakyt. Skaityti tęsinį…
VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.0/10 (28 votes cast)
rugpjūtis 23, 2011 Proza Nėra komentarų
Vienuoliktųjų žygiai
Kur benueičiau, jaunimas vis prašo:
– Papasakok, dėde, apie Didžiąją Vienuoliktųjų Kampaniją.
Aš dėl akių kiek pasimaivau. Atseit nieko ten tokio… Mumis dėti ir jūs… Bet, aišku, imu pasakot:
– Tą vasarą visi tikėjomės, kad Lietuva paskelbs karą Austrijai, Vengrijai, Rusijai ir net Vokietijai, nes ta irgi keliaklupsčiavo… Bet kur tau! Valdžiavyriai tik kalbas varinėjo ir popiergalius siuntinėjo. Neapsikentęs užlipau ant stogo ir šūktelėjau kaimynams:
– Reikia, vyrai, patiems kilt!
– Ar įveiksim? – klausė kiemsargis.
– Europa ištižus. O Rusiją išmaniaisiais telefonais užmėtysim. Kol ruskeliai susiprotės, kaip tie veikia… Apsidirbę Europoj, jau prie Maskvos stovėsim. Nors ko ten stovėt? Paimsim „Gazpromą” ir užsuksim čiaupus. Skaityti tęsinį…
VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 8.8/10 (23 votes cast)
liepa 4, 2011 Proza Nėra komentarų
Tą vasarą…
Kaip šiandien prisimenu… Buvo šiltas birželio vakaras. Išsirengęs sėdėjau verandoj ir skaičiau knygą „Nusikaltimas ir bausmė”. Ūmai aštrus skausmas nudiegė kairę ranką. Nevalingai mostelėjau dešine ir pažvelgiau ton vieton. Dabar jau nudiegė širdį…
Ant alkūnės aukštielninkas drybsojo uodas.
O kraujo!.. Knyga išslydo iš rankų, netekau sąmonės…
Kai atsipeikėjau, leidos saulė, pakilęs vėjas ūžė medžių viršūnėse, kažkur toli neramiai klykavo paukštis… Kas dabar bus?
Už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia didelės piniginės baudos, viešieji plakimai ir laisvės atėmimas iki dešimt… Bet anas pirmas! Aš tik gyniaus. Peržengiau būtinosios ginties ribas? Galiu būti apkaltintas nužudymu dėl neatsargumo. Laikysiuos versijos: tris kartus nupūčiau, taigi įspėjau, ir tik tada, kai šis vis tiek nesiliovė, panaudojau delną. Dar nežinia, ar tai uodo, ar mano kraujas, kurio anas prisiputęs… Skaityti tęsinį…
VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.1/10 (28 votes cast)
birželis 20, 2011 Proza Nėra komentarų
Nauji projektai
Jei atiduotume Vilnių lenkams, santykiai su Lenkija tikrai pagerėtų.
O tie gal net neimtų!
– Labai malonu, kad siūlot tokią dovaną. Bet mes puikiai suprantam, kad ir jums Vilnius brangus. Turėkit sau.
– Imkit gi! Ko čia dabar…
– Vilnius – jūsų.
– Bet jums labiau reik.
– Jūs be Vilniaus nenurimsit.
– Parėkausim ir nurimsim. Ne pirmas kartas. Skaityti tęsinį…
VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.8/10 (36 votes cast)
gegužė 24, 2011 Proza 1 komentaras
Kasdienės amžinos problemos
Joks žmogus negimsta politiku. Tėvų, mokyklos, policijos irgi negalim kaltint. Žmogus pats nusirita iki tiek, kad ima politikuot.
Bet ne kiekvienas gi stipruolis, tvirtavalis… O silpnabūdžiui daug nereik. Tokį nedori draugai greit gali išvest iš kelio. Ypač pusamžį, kuris jau praradęs idealus…
Kaip tokiam padėt? Negi jį miškan išvyt?
„Gydykis!” – riktels žmona. Deja, tokie žodžiai nusipolitikavusį vyrelį tik suerzins. Kas politikuoja ne vienus metus, žino, kad vaistų nėr.
Bet tai nereiškia, kad toks žmogus – pasmerktas. Nuo politinės priklausomybės galima išsivaduoti, jei pats žmogus to tikrai norės. Tik reikia keist gyvenimo būdą: imtis kažkokio darbo, nebežiūrėti kai kurių televizijos laidų, vengti buvusių draugelių politikų… Skaityti tęsinį…
VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.0/10 (22 votes cast)
« Ankstesni įrašai Vėlesni įrašai »
Loading ...