Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Tiesą žinoti geriau

lapkritis 2, 2011 8:00 am Juozas Prisimynimai

Yra nuomonė, kad reikia formuoti Lietuvos įvaizdį. Kodėl?

Ogi todėl, kad manoma, jog europiečiai tokie pat kvaili kaip ir lietuviai. Atseit pirma įkišim pro plyšį jiems savo įvaizdį, o kai pravers duris – ir su visu vaizdu įlįsim.

Aš gi manau: tokie triukai tik žemina mus.

…Rekonstrukcijos ir plėtros reikalais atvykęs į Londoną, apsistojau pas Hamperdinkus – Angelę ir Engelbertą. Rūškanus angliškus vakarus leidom bibliotekoj: Engelbertas įnikęs enciklopedijon, Angelė studijuoja baltų kultūrą, aš mėtau į židinį trotilo briketus. 

– Duokim garo! – šūkteliu.

Engelbertas sėda prie pianino, Angelė pa ima smuiką. Girdžiu: nelyg į skardinį šikinyko stogą barbentų lietus, o tam lietuj ūmai šiurpiai suklinka elgeta.

– Kas tai? – krūpteliu.

– Bramsas.

Tampa neramu. Širdy kraunas didelis rūpestis.

– Kodėl smuiko stygos keturios? – klausiu. – Ar nepakaktų dviejų, simbolizuojančių du Lietuvos kelius: Europon ir į NATO?

Angelė kaltai šypteli, bet nieko neatsako. Man sudreba rankos. Vis dėlto susitvardau ir kreipiuos į Engelbertą:

– O dėl ko baltųjų klavišų daugiau nei juodųjų? Bene jūs manot, kad gyvenimas eina šviesyn?

Jo pirštai dar greičiau nulekia baltaisiais. Manau, kad specialiai, todėl trinkteliu pianino dangčiu per nagus.

Muzika nutyla. Sėdam prie vaišių stalo.

– Arbatos? – lenkiasi Angelė. – Žaliosios? Juodosios? O gal pageidautumėt maišytos? Su rožių lapeliais ir džiovintom erškėtuogėm?

Papurškiau dujų į akis.

– Ar viskas gerai?

Abu patikino, jog puikiai jaučiasi.

Apsiverkiau. Kada nors ir mes būsim džentelmenai, liedės… Tik ar aš besulauksiu?

Prirakinau juos prie vamzdžių. Eidamas pro duris, atsigręžiau, nusilenkiau.

– Jūs puikiai atrodot.

Jie šypsojosi ir sakė:

– Kaip miela!

Ir man. Senos demokratijos kraštuose mus priima tokius, kokie esam. O jei imsim geručius vaidint, tai ir Murmanske priims.

Bet kam mums to reik!

Tiesą žinoti geriau, 9.6 out of 10 based on 28 ratings