Ko niekad nebus
birželis 14, 2012 10:31 am PrisimynimaiJis buvo labai aukštas asmuo.
— O jei būtum labai žemas? – mėgo pafilosofuoti pati. – Kas tada?
— Deja, tai neįmanoma, — sakė vyras.
Žiūrėjo pro pilies iliuminatorius: nameliai – kaip degtukų dėžutės, žmoneliai – kaip degtukų galvutės. Tai buvo visai kitas pasaulis…
— O juk įdomu būtų dienelę taip pagyvent, – kikeno moteris.
— Būtų, – liūdnai šypsojo vyras. – Bet kad būti negali.
Ir vis dėlto bent sykį per metus jis susapnuodavo save žemu žemutėliu niekam nežinomu ūkininku, raštininku, o kartais – net pensininku.
Tai būdavo labai spalvoti ir labai labai gražūs sapnai.