Gyvenimas
balandis 20, 2009 1:28 pm Perliukai∙ Mūsų istorija prasidėjo ne prieš 1000 metų. Čia ir prieš du tūkstančius metų atvykdavo svečiai, tačiau prieš tūkstantį metų vienam pavyko pabėgti ir papasakoti. O mūsų istorija prasidėjo prieš milijonus metų. Tada iš jūros išlipo kažkokie gyviai ir ilgai vystėsi, kol tapo lietuviais.
∙ Manoma, kad dabar reikia gerinti gyvenimą, nors prieš tūkstantį metų niekas negalvojo apie gyvenimo gerinimą. Tada žmonės tiesiog gyveno. Dabar kai pradedi gerinti gyvenimą, tai tiek nusikamuoji, kad visai nebesinori gyventi. Ir tie, kurie taip yra privaryti prie sienos, kad net ant scenos užlipę rėkia „ką daryt?!“
∙ Kaip sustabdyti karą keliuose? Mes neturim laukt, kol išsilaipins amerikonai. Yra žinoma, kad greičio mėgėjas tik į ką nors atsitrenkęs supranta, kad nereikėjo skubėt. Tai ar negalėtumėm kiekvieną vairuotoją sutrenkt dar prieš kelionę?
∙ Priėjo sykį toks žmogelis ir skundžiasi: „Susiveržiau diržą, o gyvenimas nepagerėjo. Kodėl jie mus apgaudinėja?“ Sakau: „Gal ne ten susiveržei? Reikėjo aukščiau.“ Daugiau jo ir nebemačiau. Matyt, žmogui pagerėjo.
∙ Gyvenime labai svarbu surasti savo vietą, nes jeigu pats nerandi vietos, tai kiti tave pastato. O stovimos vietos nebūna geros. Geros yra sėdimos. O dar geresnės – gulimos.
∙ 2009 metais Vilnius bus Europos kultūros sostine, o mažiau kultūringi vilniečiai bus perkelti į atokesnius šalies rajonus. Numanau, kad man tas gresia. Dėl to aš taip gražiai ir kalbėjau apie Alytų, nes girdėjau, kad daugelį perkels į Bezdonis.
∙ Sykį mane sustabdė policininkas ir paklausė: „Jūs girtas?“ „Taip, – atsakiau. – O jūs?“ „Dar ne.“ „Tai ko laukiam?“ – paklausiau. Išsitraukiau iš kišenės butelį, kurį visada vežiojuosi vietoj draudimo poliso. Išgėrėm. Aš dar ir padainavau. Paskui žiūriu, kad man akyse tamsu. Sakau, kad gal jau nebevažiuosiu, o eisiu pėsčias. O jis man atsako: „Geriau važiuok, Juozai, nes dar po mašina papulsi.“
∙ Nelaukime, kol avarinę situaciją sudarys kas nors kitas. Sudarykime ją patys.
∙ Kad ir kokios aš bebūčiau geros širdies, turiu jums pranešti savo apskaičiavimų duomenis. Mano apskaičiavimais: ties vienuolikta daina aš jau buvau atidainavęs už tuos 20 litų.
Loading ...
VaZa :
Data: balandis 20, 2009 @ 3:06 pm
Aš irgi turiu pastebėjimų apie kelių policiją:
*Pasaloje tūnančio policininko iššokimo į trasą žaibiškumas tiesiogiai priklauso nuo to, keliasdešimčia kilometrų per valandą eismo pažeidėjas viršijo leistiną greitį.
*Pažeidus eismo taisykles, jūsų tolimesnė savijauta smarkiai priklausys nuo to, kokio dydžio banknotą spėjote įbrukti į kišenę jūsų pažeidimą užfiksavusiam policininkui ir ar tas banknotas nebuvo grąžintas (kaip mažavertis).
*Prieš nestodamas jus stabdančiam kelių policijos ekipažui, kruopščiai įvertinkite, ar pakankamai galingesnis jūsų automobilio variklis.
*Paplentėje budinčio kelių policininko išankstinio įsiutimo laipsnis tiesiog proporcingas lauke spaudžiančio šalčio dydžiui plius pareigūno suragėjimo laipsniui.
*Kelių policininkui siūlant papūsti į alkotesterį, tam tikrais atvejais pasiūlykite pripūsti ne kažkokių kvailų promilių, o išgertam alkoholio kiekiui tolygių jūrmylių.
Voldemaras Zacharka
Eugenijus :
Data: balandis 21, 2009 @ 1:57 am
Tas apie zmogeli su dirzu tai nerealus:D
Ernesta :
Data: balandis 24, 2009 @ 7:02 pm
Voldemarai, Jūs rašytojas ar rašinėtojas?
VaZa :
Data: birželis 13, 2009 @ 7:47 am
Ernesta, aš esu rašeiva.
Rašytojais skelbtis gali tik tinginiai; taip save pavadinti gali tik sulaukęs milijono nupirktų (bet jokiu būdu ne išleistų!) knygų autorius. Arba torėti 100 000 gerbėjų. Erlickas jų turi su kaupu, gi man apie kokius tris nulius dar reikia pasvajoti.
Rašytojas – tai hobis, o ne profesija. Kad hobis taptų profesija, reikia mano minėto milijono arba 100 tūkstančių.