Kūčių naktį kiekvienas galim sugalvot didžiausią norą ir jis būtinai išsipildys.
ir vis tiek mums trūksta! Gal ne tą galvojam?
O gal visados atsiranda tipas, kurio noras – kad tavo noras neišsipildytų – didesnis?
Dirsteliu pro langą – gyvenimas vėl pagerėjęs!
Parodau žmonėms. Tie dairosi… Paskui kad šoks mane kult.
Bet aš nekaltas. Ir gyvenimas nekaltas. Ir tie žmonės nekalti.
Toius dalykus ne kiekvienam pastebėt.
Yra tipų, kurie visados per žingsnį priekyje.
Užtat mes galim spirt aniems į užpakalį.
Rusai daro visokius eksperimentus su lietuviais, mat jiems smalsu, kaip reaguos Europa.
Gal ir Europa tuoj ims su mumis eksperimentuoti? Europai juk įdomios rusų reakcijos.
Tada ir būtume svarbūs.
Rusai nuolat kaitina atmosferą. Kartais ir lenkai prisideda.
Aišku, ir mes patys pakurstom.
Pirmininkė vis stengiasi įžiebt.
Paksas, net ir tas, vėl užsidegęs…
Gal ir mažiau dujų reiks.
Jūs manot, kai Prezidentė susitiks su Pirmininke, tai kibs viena kitai į plaukus.
O aš manau: jos po taurelę išlenks ir apie vyrus paplepės. Pirmininkė padejuos, kad Viktoras į šalį einąs. Prezidentė paguos: šalis jau nebetiki ano pažadais… Ir prie darbų grįš.
Aišku, anaip lietuviams būtų smagiau. Bet šitaip – Lietuvai geriau.
Pažvelgiau pro langą…
Kokia bjauri rudens diena! Reikia žmonėms parodyt.
-Žiūrėkit, žmonės! – šaukiu.
Vasarą, kai buvo daug gražių dienų, tai nė vienos kitiems neparodžiau.
Vienas pats džiaugiaus.
Kada nors aš būtinai paklausiu mūrininko:
– Plytą matai? Ką tai reiškia?
To nuolat manęs teiraujasi policininkai. O ką aš, ne specialistas, galiu atsakyti?
Jūs, gėjai, vis giriatės, kad orientuojatės į vyrus.
Kokie ten jūsų vyrai…
Pamiltumėt rimtą vyrą, kasdien gautumėt į kailį – kaipmat orientacija pasikeistų.
Jūs visąlaik tokie užsiėmę, susirūpinę…
Ak, jūs vis dar tebekuriat Lietuvos valstybę! Sykiu ir ateitį kuriat? Ir geresnį gyvenimą…
Kai visa tai bus sukurta – duokit žinią. Ateisiu pasižiūrėt.
Gal viską čia perkurti reiks.
Loading ...