Lietaus novelės
spalis 1, 2008 11:33 am Knyga1
Prie gastronomo trise mušė vieną, o ponas E. tuo tarpu stovėjo po medžiu, kadangi lijo.
„Greičiau! – nervinosi. – Muškit ir eikit. Nesmagu čia stovėti. Dar matys kas…”
Ir tikrai, kaip tyčia priėjo panelė Rok, atsišliejo į kamieną, ėmė dūsauti, vartyti akis.
– Nebeilgai jau… – suvaitojo.
Ponas E. nužvelgė ją nepastabiu žvilgsniu.
– Tai kas yr? – paklausė.
– Blogai, – čiupinėjosi šonus panelė Rok. – Spaudžia va…
– O ką daktarai sako?
– Gimdyti laikas.
Ponas E. tik pakraipė galvą ir mostelėjo gastronomo pusėn.
– Matote, kas dedasi!
– Še tau ir Nepriklausomybė, – nusivaipė panelė Rok.
– Niekas nekaltas, – atrėžė ponas E. – Patys bėgom į aikštes. Šaukėm… Rankas kilnojom…
– O kas galėjo žinoti, – atsiduso panelė Rok ir užsidėjusi akinius nužvelgė sceną prie gastronomo. – Gali ir užmušti, – pagyvėjo.
– Ir užmuš, – patvirtino ponas E. – Dabar kasdien užmuša.
– O dėl ko tamsta čia stovi?
– O dėl to, kad lyja!
– Bet gali ir mus!..
– Vargu, – suabejojo ponas E. – Kad vienoj vietoj tą pačią dieną užmuštų du arba tris – šitaip retai pasitaiko.
– Taigi, – šyptelėjo panelė Rok. – Gali sakyti, mudviem pasisekė. Dar jie truputį pastovėjo, pasišnekučiavo apie lietų ir Lietuvą.
– Tai kada gims? – pasiteiravo ponas E.
– O kas jį žino, – patraukė pečiais panelė Rok. – Kai tokia nestabili padėtis…
– Šiais laikais, – pabrėžė ponas E., – norint gimdyti – proto reikia. Bet pro šakas jau švito dangus, ir jie galėjo keliauti toliau.
2
Prie gastronomo vėl trise mušė vieną, o ponas E. ir vėl stovėjo po medžiu, kadangi vėl, kaip Lietuvoj įprasta, lijo. „Nejau nebėr kitų vietų kur mušti? – spjaudėsi ponas E. – Juk tai chamizmas!”
Apsidairė, tačiau panelės Rok nesimatė. „Manding, siuvinėja, – atsiduso su palengvėjimu. – Juk kūdikiui tiek visko reikia…”
Vis dėlto buvo nesmagu. „Gal padėti?.. Bet kas iš to? Anava kokie tie trys!..”
Brūkštelėjo degtuką, užsitraukė dūmą, tačiau nuo šakų varvėjo lašai ir ponas E. susinervinęs tėškė cigaretę žemėn. „O tas vis dar gyvas… – pamanė su pagieža. – Taikosi vienam į koją įkąst… Bet ką tu prieš tris… Jeigu vienas prieš vieną, aišku, pagelbėčiau, o dabar… Ne. Vienas lavonas geriau nei du.”
Mušamasis parkritęs ėmė raitytis ant šaligatvio, ir ponas E. nusigręžė. „O panelė Rok antai ruošiasi tapti motina, – prisiminė su širdgėla. – Bet ką tu gali pagimdyti šiais laikais? Arba tokį, kuris kitą užmuš, arba tokį, kurį kiti… Vienas iš dviejų…”
Anoj pusėj gatvės ėmė klykti, ir ponas E. nervingai treptelėjo koja. „Kaip negerai, kaip negerai… Ir ko tu, kvaily, vienas valkiojies?.. O aš? Ko aš ėjau ta gatve?”
„Antra vertus, gal yra už ką, jeigu muša, – toptelėjo. – Negi taip sau… Per lietų… Juk sušlaps…”
Taip pagalvojus pasidarė kiek lengviau, ir nusisukęs kiton pusėn, jis ėmė skaičiuoti, ar priešais stūksantis monolitas keturiolikos, ar šešiolikos aukštų.
Kol suskaičiavo, ir lietus liovėsi.
3
Kitą sykį, kai ponas E. keliavo pro gastronomą, staiga prapliupo lietus, ir jis vėl pasislėpė po medžiu. Tada ir išvydo: iš kairės ateina vienas, o iš dešinės – trise. „Kvaily! – norėjo riktelti ponas E. – Kur kiaušini? Ar nematai?” Deja, nebegalėjo ištarti nė žodžio ir tik sukarkė kažin ką pro pabalusias lūpas. „O gal…” – dar šmėstelėjo viltis.
Bet kur tau! Trise apstojo vieną ir ėmė talžyti iš visų pusių. „Bėk! Bėk!” – mintyse šaukė ponas E., bet anas neklausė, žagtelėjo ir sukniubo ant grindinio. Trijulė pastovėjo, paspardė kojom ir tolyn nužingsniavo.
Ir kaip tyčia priėjo panelė Rok, dirstelėjo ton pusėn.
– Užmušė?
Ponas E. gūžtelėjo pečiais.
– Vieną sykį turėjo taip baigtis.
Jie patylėjo kurį laiką nulenkę galvas. Ponas E. atsiduso.
– Nei tamsta gimdyk, nei ką… – patarė.
– Ir aš svarstau, – linktelėjo panelė Rok. – O kas iš to? A supras?
Ponas E. nužvelgė šlapią kūną prie gastronomo, tolstančią trijulę,
nedraugišką dangų.
– Je, – nusišiepė. – Sulauksi…
– Vakar sapnavau, – tarė panelė Rok, – gimė man vaikelis. Raudonas, diktas… „Mažuli”, – sakau, keliu ranką paglostyti. O tas kad blykstels akimis… Kad užriks… „Mauči, motin!” Pagrobė stalčių su pinigais ir nuėjo skersas…
– Kur nuėjo?
– O kas jį žino, – pravirko panelė Rok. – Per Lietuvą nuėjo…
– Visi dabar eina, – linktelėjo ponas E.
Bet kaip tik tuo metu saulės spindulys prašalino tamsumas, ir Lietuvoje vėl tapo šviesu. Jiedu atsisveikino ir nuėjo katras kur…
Loading ...